Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuva turi dar vieną prezidentą

2009-03-13 09:00

Seimas vakar priėmė deklaraciją, kuria partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas pripažintas buvęs valstybės vadovu, faktiniu prezidentu.

Už Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimo 60-mečio proga teiktą deklaraciją balsavo 41 Seimo narys, 2 buvo prieš, 5 susilaikė.

Deklaracija priimta, nors jai pastabų teikė Seimo Teisės departamentas, atkreipęs dėmesį, jog nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų J.Žemaičio pripažinimas valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu respublikos prezidento pareigas.

Skirtingos nuomonės buvo išsakytos ir Seime. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Klumbys ragino neklastoti istorijos, kitas signataras Saulius Pečeliūnas sakė esant būtina balsuoti už, kad būtų priminta ir įprasminta Lietuvos istorija, o signataras Česlovas Juršėnas siūlė deklaraciją redaguoti, o ne skubinti ją priimti. Anot jo, dokumentų priėmimas proginėms datoms grąžintų Lietuvą į sovietmečio laikus.

Priimta deklaracija pareiškiama, kad "nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs prezidento pareigas".

Lietuva ginklu priešintis sovietų okupacijai pradėjo 1944 m., ši kova tęsėsi iki 1953 m., kai buvo sunaikintos organizuotos Lietuvos partizanų struktūros.

1949 m. vasario 2–22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jame vasario 16 d. priimta deklaracija su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų