Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29 proc.

Šie duomenys pateikti Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje už 2014 metus. Ataskaitos projektas pateiktas Europos Komisijai.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, kasmet teikia tokią ataskaitą su dvejų metų atotrūkiu ne tik Europos Komisijai, bet ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Joje nurodoma, kiek šiltnamio dujų išmetė energetikos, pramonės, žemės ūkio, atliekų ir kiti šalies ūkio sektoriai.

2014 m. Lietuvoje daugiausia šiltnamio dujų išmetė energetikos sektorius. Jo dalis sudarė 55 proc. viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Transporto išmetamų šiltnamio dujų kiekis nuo 1990 m. padidėjo 23 proc., kadangi sparčiai daugėjo transporto priemonių ir pervežimų.

Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį 2014 m. buvo žemės ūkio sektorius. Jo dalis sudarė 23 proc. viso išmesto kiekio. Trečioje vietoje – pramonė (16 proc.), ketvirtoje – atliekų sektorius (6 proc.).

Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas. Jo dalis sudarė 65 proc. viso 2014 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 17 proc., azoto suboksido – 16 proc., fluorintų dujų – apie 2 proc. Daugiausia metano dujų 2014 m. išmetė žemės ūkio (54 proc.) ir atliekų (31 proc.) sektoriai. Žemės ūkis buvo ir didžiausias azoto suboksido išmetimo šaltinis (83 proc. visų Lietuvoje išmestų azoto suboksido dujų). Daugiausia šių dujų žemės ūkyje susidaro dėl mineralinių azotinių ir organinių trąšų naudojimo.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje pateikti duomenys yra svarbūs vertinti, kaip Lietuvai sekasi vykdyti metinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.) iki 2020 m. ir pasirinkti efektyviausias priemones. Šie duomenys taip pat labai svarbūs Lietuvai formuojant poziciją dėl šiuo metu rengiamų ES teisės aktų, nustatysiančių atskiroms valstybėms išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslus ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021-2030 m., siekiant įgyvendinti ES klimato ir energetikos politikos 2030 m. tikslą – visoms ES valstybėms sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m.