Komitetas (angl. Committee for the Prevention of Torture, CPT) prieš kankinimą savo ataskaitą ir rekomendacijas Lietuvai paskelbė praėjusią savaitę, po vasarį vykusio delegacijos vizito Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių 2-ajame ir Vilniaus kalėjimuose.

Išvadose pirmiausia pažymimi teigiami pokyčiai, kuriuos Lietuvos institucijos įgyvendino po ankstesnio CPT apsilankymo 2021-aisiais. Tarp jų – kalinių skaičiaus mažinimas, teisiniai pakeitimai, užtikrinantys nuteistųjų reintegraciją.

Europos Tarybai (ET) priklausantis komitetas taip pat sveikina mažėjantį skaičių kalinių, kuriems taikomos nuobaudos dėl atsisakymo gyventi paskirtame bloke, augančią pagalbą priklausomybių turintiems kaliniams ir kovą su smurtu tarp jų.

Pasak CPT, neformali kalinių hierarchija dėl bendros socialinės ir kartų kaitos pamažu nyksta, tačiau „lieka pagrindiniu elementu, lemiančiu neteisėtą prekybą narkotikais ir mobiliaisiais telefonais kalėjimuose“.

Daugeliu atvejų, šios veiklos yra glaudžiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu bendruomenėje ir turi būti ryžtingiau stabdomos Lietuvos valdžios institucijų.

„Daugeliu atvejų, šios veiklos yra glaudžiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu bendruomenėje ir turi būti ryžtingiau stabdomos Lietuvos valdžios institucijų“, – nurodoma CPT ataskaitoje.

Komitetas pabrėžia poreikį reikšmingiau mažinti narkotikų patekimą į kalėjimus ir naikinti subkultūros daromą įtaką, taip kovojant su tarp nuteistųjų paplitusiu smurtu, kurį lengvina bendrabučio tipo apgyvendinimas.

„Be įdėmiau apgalvotos strategijos, radikalaus ir skubaus prižiūrėtojų, kurie turi būti tinkamai apmokami, apmokyti ir motyvuoti, skaičiaus padidinimo, baisi situacija Lietuvos kalėjimuose išliks, su labai žalingomis pasekmėmis daugeliui asmenų ir Lietuvos visuomenei apskritai“, – tvirtina CPT, pažymėdamas, kad Teisingumo ministerija neturi tikslinio plano kovoti su subkultūra.

„Namų darbų lieka nemažai“

Kaip BNS nurodė Teisingumo ministerija, išsamiai susipažinus su CPT pateiktomis rekomendacijomis, ministerija su Lietuvos kalėjimų tarnyba turės suplanuoti konkrečias priemones, kuriomis būtų prisidedama prie trūkumų šalinimo, ir per tris mėnesius pateikti išsamią ataskaitą apie rekomendacijų įgyvendinimą.

Remiantis komiteto reglamentu, to nepadarius, po šalies pasiaiškinimo balsavimu gali būti nuspręsta pateikti viešą pareiškimą.

„Vienareikšmiškai sutinkame su komiteto pastabomis, kad namų darbų lieka nemažai – tiek infrastruktūros gerinimas, tiek tolimesnė kova su teisės aktų pažeidimais įkalinimo įstaigose“, – BNS perduotame komentare sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, pirmiausia tinkamoms bausmės vykdymo sąlygoms užtikrinti yra reikalinga aukštus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra, į kurią pastaruosius kelerius metus investavo ministerija ir Kalėjimų tarnyba.

Ministrė pažymėjo, kad šiemet bus pasirašyta sutartis dėl naujo kalėjimo Šiauliuose statybų, kuriam Vyriausybė numačiusi finansavimą, taip pat šiais metais turėtų būti baigta Alytaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcija į kamerinį tipą.

Taip pat baigtas Vilniaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcijos į kamerinį tipą techninis projektas, pagal kurį ministerija kitais metais tikisi pradėti statybos darbus.

„Neabejojame, kad šie projektai turės žymios įtakos atliepiant ir Komiteto pastabas“, – sakė E. Dobrowolska.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į teigiamus CPT pastebėjimus Lietuvai mažinant subkultūros paplitimą, drausmės grupės užpildymą, teikiant pagalbą kaliniams kovojant su priklausomybėmis, įgyvendinant teisines reformas, konstruktyviai bendradarbiaujant su Komitetu.