Lietuviai – unikali tauta 

Svarbiausias kriterijus, dalyvaujant šiame tyrime, – būti tikru lietuviu. Kaip teigė mokslininkė, tikrais lietuviais vadinami žmonės, kurių tėvai ir seneliai turi lietuviškų šaknų. Norint atlikti šį tyrimą, mokslininkams reikėjo važinėti po visą šalį ir iš tokių žmonių rinkti kraujo ėminius. O iš šių ėminių buvo išskirti DNR, kuriuos specialistai tyrė ir analizavo. 

„Atlikome išsamią lietuvių genomo analizę. Lyginome lietuvių genetiką su šiuolaikinių europiečių, taip pat į analizę įtraukėme senovės žmonių palaikų genetinius duomenis, kurie mums yra prieinami. Pavyko išsiaiškinti, kad esame tikrai unikalūs ir esame išsaugoję savo seną identitetą. Turiu omenyje, kad mes turime Vakarų medžiotojų rinkėjų genetinį pėdsaką. Lyginant su kitomis Europos populiacijomis pastebėjome, kad turime daugiausiai senovės Vakarų medžiotojų rinkėjų palikimo geno“, – kalbėjo A. Urnikytė. 

Šviesūs, bet kilę iš Afrikos 

Lietuviai pasižymi šviesia oda ir ganėtinai šviesiais plaukais, tačiau iki tol, kol tokie tapome vyko ilgas evoliucinis procesas. Pasak mokslininkės A. Urnikytės, mūsų protėviams teko prisitaikyti prie atšiaurių klimato sąlygų, todėl išvaizda per daug metų stipriai keitėsi. 

„Yra atkurtas fenotipinis medžiotojo rinkėjo atvaizdas ir šiuo metu manoma, kad jis buvo tamsių plaukų, tamsios odos ir mėlynų akių. Vyko ilgas evoliucinis procesas iki tol, kol mes tapome tokie, kokie esame dabar. Šiuolaikiniai žmonės iškeliavo iš Afrikos, buvo žingeidūs, neapsistojo vienoje vietoje, migravo. Tai – mums padėjo išlikti, kaip žmonių rūšiai iki šios dienos. Senovės žmonės migravo į tokias aplinkas, kur susidūrė su šaltu klimatu ir mažai saulės. Norint išgyventi tokioje aplinkoje – teko prisitaikyti. Žmogui yra reikalingas vitaminas D, todėl turėjo įvykti tam tikri pokyčiai, kurie leistų prisitaikyti prie atšiauraus klimato. Mūsų oda nori nenori turėjo šviesėti, kad kuo daugiau gautumėme saulės“, – apie lietuvių evoliuciją pasakojo mokslininkė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Faktas ar mitas?

Lietuviai dažnai mėgsta pajuokauti, kad riebaus maisto virškinimas jau užkoduotas mūsų genuose. A. Urnikytė teigė, kad istoriškai šis faktas nėra iš piršto laužtas.

„Vieno tyrimo metu Ispanijoje analizavome gamtinės atrankos veikiamas genomo sritis. Nustatėme du genus, kurie yra veikiami gamtinės atrankos jau daug tūkstantmečių. Šie genai yra siejami su riebalų virškinimu, bet noriu pabrėžti, kad rezultatas nenusprendžia, kad visi lietuviai gali valgyti cepelinus su spirgučiais. Pirma išvada atkeliauja iš senesnių laikų. Galbūt, tai adaptacija prie tam tikrų patogenų, mitybos, kuri mums buvo būdinga. Antroji išvada kyla iš dar seniau. Galbūt, tai susiję su Vakarų medžiotojų rinkėjais. Manome, kad priešistoriniams žmonėms, kad išgyventų sunkiomis sąlygomis buvo reikalingi genai, kurie palaikytų energijos balansą“, – kalbėjo mokslininkė.