Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvoje išaugo sergamumas COVID-19: kokie ribojimai gali atsirasti?

2023-09-13 02:00
DMN inf.

Lietuva jau dairosi, kokia situacija kitose šalyse. Plačiau – LNK reportaže.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Situaciją pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

– Ar paskutinių dienų sergamumas verčia mus sunerimti, ar tai įprasta šiuo metų laiku?

– Šiuo metu sergama gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ši tendencija pasireiškia visose Europos šalyse. Tai susiję su rudens laikotarpiu. Nuo spalio prasideda gripo sezonas. Tai yra laikotarpis, kai sergamumas tiek gripu, tiek COVID-19, tiek kitomis peršalimo ligomis bus pakilęs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kol kas sergamumo kreivė kyla lėtai. Kada galime tikėtis piko?

– Įprastai sergamumo pikas būna fiksuojamas lapkričio pabaigoje. Šiuo metu vertinant rodiklius, matome, kad daugiausiai sergama COVID-19.

– Kokius skaičius pasiekus būtų galima galvoti apie epidemijos kėlimą Lietuvoje?

– Yra numatyti kriterijai, jie patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymo. Pagal tvarką yra stebimi keli rodikliai. Vienas rodiklis yra sergamumas, antras – hospitilizacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad praeitais metais epidemija nebuvo paskelbta nė vienoje savivaldybėje.

– Kokie ribojimai gali atsirasti, neskelbiant epidemijos?

– Sergamumo pakilimo laikotarpiu yra rekomenduojama žmonėms, kurie jaučia bet kokius peršalimo simptomus, likti namuose, neiti į darbą. Jei tenka bendrauti su kitais, dėvėti medicininę kaukę. Esant šiam laikotarpiui yra galimas nuotolinis darbas. Sveikatos priežiūros įstaigos gali taikyti griežtesnes infekcijų kontrolės priemones. Gali būti reikalavimai dėvėti veido kaukes. Pernai, nors mes neturėjome epidemijos, tačiau kaukės sveikatos priežiūros įstaigose buvo privalomos.

– Ar pastebėjote, kad žmonės mažiau testuojasi? Galbūt atsipalaidavome ir susigyvenome.

– Visi rodikliai priklauso nuo to, kiek žmonių testuojasi ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas. Anksčiau ligos atvejis būdavo fiksuojamas tik tada, kai žmogus atlikdavo greitąjį antigeno testą ar PGR testą ir gaudavo teigiamą rezultatą. Dabar galima diagnozuoti ligą remiantis ir savikontrolės teigiamu tyrimo rezultatu. Tačiau žmogus turi keiptis į gydymo įstaigą ir prisiduoti gydytojui. Jei žmogus gauna teigiamą rezultatą ir nesikreipia į gydytoją, tai tas atvejis ir nėra fiksuojamas. Tai, ką matome statistikoje, yra tik ledkalnio viršūnė, nes daug žmonių tiesiog nesikreipia į gydytojus.

– Kaip skiepijamasi paskutiniu metu?

– Vakcinacijos nuo COVID-19 apimtys yra gerokai sumažėjusios. Vakcina labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms. Valstybės lėšomis nuo gripo pasiskiepijo apie 200 tūkst. žmonių. Rekomenduojame skiepytis abejomis vakcinomis vieno vizito metu.

– Spalį atkeliauja nauja vakcina nuo COVID-19. Ar verta palaukti spalio, ar kai kurioms rizikos grupėms geriau skiepytis dabar?

– Turime kelias vakcinas, kurios buvo naudojamos ir iki šiol nuo COVID-19. Kai kurios šalys vykdo vakcinaciją būtent šiomis vakcinomis. Tačiau ekspertai nurodo, kad atsižvelgiant į dabar vyraujančias atmainas geriau pasiskiepyti nauja, atnaujinta vakcina. Geriau palaukti naujos vakcinos. Nebent gydytojas rekomenduotų skiepytis dabar atsižvelgiant į asmens situaciją, tada laukti nereikėtų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų