Lietuvoje ir dar penkiose Rytų Europos šalyse įkurti NATO štabai antradienį oficialiai pradėjo savo veiklą.

„Patvirtiname, kad šiandien NATO oficialiai aktyvavo NATO pajėgų integravimo vienetus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje“, - BNS antradienį sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė.

Oficialus štabų atidarymas numatomas ketvirtadienį per Vilniuje rengiamą ceremoniją, kurioje dalyvaus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų. Šie NATO vadovavimo struktūros elementai sukurti, siekiant geriau pasirengti priimti NATO itin aukštos parengties pajėgas ir koordinuoti tarptautines pratybas.

Štabui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas, jame dirbs karininkai iš daugiau nei dešimties NATO šalių, daugiausia atstovų delegavo Vokietija, Kanada ir Lenkija. Planuojama, kad visi karininkai atvyks iki metų pabaigos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad centrų aktyvavimas „reiškia papildomas kolektyvinės gynybos garantijas, didesnį ir spartų priešiškų jėgų atgrasymą“.

„Siunčiamas stiprus signalas, kad NATO yra efektyviai veikiantis, vieningas ir savo vertybėms ištikimas realus gynybinis Aljansas, kuris konkrečiais darbais užtikrina regiono saugumą“, - teigė prezidentė. Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS teigė, kad štabų atidarymas yra „labai aiškus ženklas tiek sąjungininkams, tiek ir mūsų oponentams, kurie pastaruoju metu didina įtampą“.

„Tai ženklas, kad NATO labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus“, - teigė ministras.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną ir prasidėjus neramumams Ukrainos Rytuose, NATO sustiprino pratybas Baltijos jūros regione, patruliavimą ore ir jūroje, o Jungtinės Valstijos pažadėjo dislokuoti sunkiąją ginkluotę.

JAV kariuomenė antradienį pranešė dislokavusi Latvijoje du bepiločius žvalgybos lėktuvus „MQ-1 Predator“ ir 70 oro pajėgų karių, kurie dalyvaus dvi savaites vyksiančiuose mokymuose. Be to, keturi radarais sunkiai susekami taktiniai naikintuvai „F-22 Raptor“ dislokuoti Vokietijoje, o pirmadienį jie panaudoti per pratybas su Lenkijos naikintuvais „F-16 Falcon“. Rugpjūtį Rygoje atidarytas NATO strateginės komunikacijos centras.

L.Linkevičius atmetė Maskvos priekaištus, kad NATO pajėgumų stiprinimas Rytų Europoje yra nukreiptas prieš Rusiją, ir teigė, kad rusų karinės pratybos pastaruoju metu buvo daug didesnės nei Aljanso.

„Ne kartą esame teigę, kad niekas nėra nukreipta prieš ką nors, tiesiog vykdomi įsipareigojimai garantuoti NATO šalių, teritorijų ir piliečių saugumą. Tai bus daroma nepaisant nieko. Rusijos propagandiniai bandymai prasilenkia su tikrove. Jeigu palyginsime faktus - neseniai Rusija paskelbė, kad vykdys apie 4 tūkst. pratybų ir kelios iš jų turės daugiau nei 100 tūkst. karių. Pas mus tokių nėra“, - BNS sakė ministras.

Baltijos šalys ir Lenkija taip pat prašo regione įsteigti nuolatinius karinius vienetus Rusijai atgrasyti, tačiau kai kurie sąjungininkai Europoje teigia, kad tai gali pažeisti 1997 metų susitarimą su Maskva ir dar padidinti įtampą regione. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą JAV karių.