512 migrantų liko nesuregistruoti, nes atsisakė ir nepateikė prieglobsčio prašymų. Neregistruoti liko ir COVID-19 sergantys bei karantine esantys asmenys.

Iš Lietuvos į kilmės šalis grąžinti 164 migrantai, dalis iš jų išvyko savo noru, pasinaudodami valstybės finansine parama arba buvo išsiųsti. Šiuo metu ketinimą savanoriškai grįžti į kilmės šalį norą yra išreiškę dar 55 migrantai. 

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą šiemet neteisėtai kirtę sieną atvyko 4 tūkst. 156 migrantai. Pasak ministerijos, migrantus registravę pareigūnai nustatė, kad nuo metų pradžios iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, kurios griežtai apribojo migrantų judėjimo laisvę, daugiau nei 500 migrantų pasišalino iš apgyvendinimo vietų.

123 vėliau buvo grąžinti nuo Lenkijos sienos.

Nuo metų pradžios iki rugpjūčio, kol nebuvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, Lietuvoje apgyvendinti neteisėti migrantai galėjo nevaržomai judėti ir panorėję išeiti iš Užsieniečių registracijos ar Pabėgėlių priėmimo centro bei kitų apgyvendinimo vietų.

Pradėjus taikyti apgręžimo procedūras, į šalį neįleisti 2 576 neteisėtai iš Baltarusijos Lietuvos sieną bandę kirsti asmenys.

Kas ketvirtas – nepilnametis

Registracijos metu paaiškėjo, kad trys iš keturių atvykusių migrantų – vyrai, kas ketvirtas – nepilnametis. Į Lietuvą atvyko apie 500 vaikų iki 10 metų amžiaus ir apie 850 nepilnamečių nuo 10 iki 18 metų amžiaus.

Tarp migrantų yra apie 1,7 tūkst. vienišų vyrų ir apie 300 vienišų moterų, maždaug 150 nelydimų nepilnamečių.

Daugelis atvykėlių yra iš Irako – 2,8 tūkst., daugiau nei po 100 migrantų yra atvykę iš Sirijos, Kongo, Kamerūno. Kitos migrantų kilmės šalys – Indija, Iranas, Afganistanas, Gvinėja, Šri Lanka ir dar kelios.

Pažeidžiamiausių asmenų – šeimų su mažais vaikais, nelydimų nepilnamečių, nėščiųjų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių – apgyvendinimu rūpinasi Pabėgėlių priėmimo centras Jonavos rajone, Rukloje. Numatyta juos iki spalio perkelti į pastatą bei modulinių namelių stovyklavietę ir apgyvendinti buvusiuose nakvynės namuose Vilniuje. Čia vaikai bus ir ugdomi, šeimos galės pačios gamintis maistą. 

Vieniši vyrai iš Rūdninkų vasaros stovyklavietės perkeliamai į buvusių Kybartų pataisos namų pastatą. Likę migrantai apgyvendinami mobiliųjų namelių stovyklavietėje, įkurtoje Medininkuose esančios Pasieniečių mokyklos teritorijoje, bei išplėstame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Prieglobsčio dar nesuteikė

Pasak ministerijos, migrantus stovyklavietėse registruoti baigęs Migracijos departamentas didesnį dėmesį sutelks į prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Departamento duomenimis, šiuo metu 620 prieglobsčio prašymų jau išnagrinėta, kol kas nė vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui prieglobstis suteiktas nebuvo.

Vidaus reikalų ministerija teigia, jog kiekvieno žmogaus atvejis yra nagrinėjamas individualiai, „tačiau aiškėja, kad dauguma migrantų nelegaliais keliais ieško geresnio gyvenimo turtingesnėse šalyse, o ne bėga nuo persekiojimo ar kitų nepakeliamų sunkumų, todėl jie neatitinka prieglobsčio prašytojo statuso“.

Atsisakius suteikti prieglobstį, pradedamos išsiuntimo procedūros, bendraujama su kilmės šalimis, o migrantai ir toliau laikomi neteisėtai atvykusiais ir neįleistais į Lietuvą. Jie taip pat gali išvykti savo noru gavę 300 eurų finansinę paramą. Tai galioja ir nepaprašiusiems prieglobsčio.

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą šiuo metu neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai yra apgyvendinti uždaruose centruose šešiems mėnesiams ir neturi teisės palikti stovyklaviečių. Praėjus šiam terminui, dėl kiekvieno neteisėto migranto tolesnio sulaikymo turėtų spręsti teismas.

Su atvykėlių antplūdžiu susidūrusi Lietuva kaltina Baltarusiją organizuojant migrantų srautus bei vadina tai hibridine ataka.