– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?

– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?

– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.

Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.

– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?

– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.

– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?

– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.