Praktinio šaudymo egzaminą medžiotojai laiko kas trejus metus. Tad vyrai įsitikinę – praktikuotis būtina. Ginklas – ne žaisliukas, o tinkamai jį valdyti galima tik nuolat šaudant.

„Be abejo, reikia pasitikrinti savo taiklumą, ginklu prišaudyti reikia. Kad nežeistum žvėries – privalai treniruotis. Privalai normaliai šaudyti“, – šnekėjo medžiotojas Rimas Kazlauskas.

„Reikia, nes ir jūs esate girdėję, kad ir lazda kartais iššauna. Būna kartais. Turint lazdą – reikia elgtis atsargiai, o turint ginklus, man atrodo, kad čia – privaloma“, – kalbėjo medžiotojas Bronius Petravičius.

Anot medžiotojų, jie prasišaudyti gali ir medžioklėje, ir savo medžioklės plotuose, tačiau namuose ginklus laikantys civiliai beveik neturi kur treniruotis. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje veikia vos viena šaudykla.

„Šaulių sąjunga turi šaudymo pratybas, savanoriai turi pratybas, pareigūnai turi pratybas. Visi turi pratybas, išskyrus turinčius ginklą savigynai. Jų niekaip nereglamentuoja, nėra jokio įstatymo“, – nurodė Praktinio šaudymo centro direktorė Judita Skopienė.

Nėra ne tik įstatymų, bet ir šaudyklų, nes esanti policijoje – atvira tik specialiosioms tarnyboms.

„Berods, dešimt subjektų. Pradedant Specialiųjų tyrimų tarnyba, Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnais, Šaulių sąjunga, kareiviais“, – teigė Šiaulių policijos viršininko pavaduotojas Nerijus Pupininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad šaudyklų Lietuvoje trūksta.  Esą tai prioritetinė kryptis, kurią reikia plėsti. Tiesa, dabar kalbama tik apie Šaulių sąjungą.

„Galėtų gauti daugiau priėjimo prie kariuomenės infrastruktūros ir prie Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų infrastruktūros. Ten yra tikrai gerų sprendinių, kur tarnybos atsiveria šauliams, kur jie gali treniruotis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šaudyklų neturintys šauliai naudojasi ir policijos, ir privačiomis šaudyklomis, tad vietos civiliams – nelieka. Vien Šiauliuose dirba daugiau nei 600 policijos pareigūnų. Visiems būtina praktikuotis.

„Civiliams, manau, nebepajėgtume suteikti sąlygų. Be to, tai padidinto pavojaus šaudykla“, – pabrėžė N. Pupininkas.

Šauliai, veikiausiai, taip pat žmonių iš gatvės nepriims, nors dabar ir planuoja įrengti naują šaudyklą.

„Ši šaudykla būtų kiek įmanoma daugiau įdarbinta. Tai civiliams pakankamai sunku įtilpti, nes pagrinde šauliai – dirbantys žmonės, tai jų pagrindiniai laisvadieniai – savaitgaliai“, – aiškino Žemaitijos šaulių aštuntosios rinktinės vadas Julius Svirušis.

Būtent savaitgaliais šaudyklos jau užpildytos keliems mėnesiams į priekį. Daugėja ir įsigyjančių ginklą savigynai. Kas mėnesį vien Šiauliuose į savigynos kursus užsiregistruoja apie 20-30 žmonių.

 Jeigu kalbame apie visuomenės treniravimą, galbūt užtektų Šaulių sąjungai atiduoti tų šaudyklų kontrolę.

„Dabar – gana nemažas užimtumas. Gal dėl to, kad oro sąlygos gerėja. Ir labai jaučiasi pajudėjimas iš sukarintų struktūrų. Tai – Šaulių sąjunga, KASP. Visi, kurie nori ginti tėvynę“, – teigė Praktinio šaudymo centro direktorė.

Anot L. Kasčiūno, tam daugiau dėmesio galėtų skirti Krašto apsaugos ministerija.

„Pažiūrėti daugiau laisvesnių plotų Lietuvoje, kur galima būtų išsinuomoti,  įsigyti, ar Šaulių sąjungai perduoti. Jeigu kalbame apie visuomenės treniravimą, galbūt užtektų Šaulių sąjungai atiduoti tų šaudyklų kontrolę“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tiesa, šaudykloms, kad ir privačioms, kurtis sudėtinga. Verslas bijo investuoti.

„Yra sukelti dideli ir neadekvatūs reikalavimai. Tai daugelį atbaido įrengiant. Arba tokie reikalavimai, kad mes jau įsirengėme ir tiesiog negauname licencijų“, – nurodė J. Skopienė.

O štai 670 šaudyklų turintys suomiai planuoja statyti dar per 300 naujų šaudyklų, kad patenkintų po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusią paklausą.