Į stovyklą „Jaunimas ir krašto apsauga“ atvykę ukrainiečiai teigia jaučiantys didelį Lietuvos palaikymą, tačiau pabrėžia, kad norint išspręsti susidariusią padėtį būtini aktyvesnė Europos Sąjungos ir NATO parama.

„Mūsų misija - parodyti jums, kad mes kaip ir jūs esame Europos šalis ir taip pat kaip jūs kovojame už savo nepriklausomybę. Ukraina, kuri yra geografiniame Europos centre, šiuo metu yra dideliame pavojuje. Pas mus – karas. Nors tas karas oficialiai nepripažintas oficialios valdžios. (...) Žinome, kad agresorius – Rusija ir ji prieš nieką nesustos. Deja, jėgos nelygios. Vakarų šalys, ES, NATO ir JAV palaiko mus, bet iš esmės ta parama - deklaratyvi. Norėtume prašyti Lietuvos, kad jūs, kaip ES ir NATO narė, irgi inicijuotumėte konkretesnius paramos žingsnius. Suprantame, kad vienintelė galimybė Ukrainai apsiginti nuo Rusijos, nuo agresoriaus - įstojimas į NATO“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kaune Ukrainos NATO lygos atstovė Oksana Grygorieva.

Pasak jos, šiuo metu Ukrainos visuomenė kaip niekada teigiamai žiūri į narystę NATO.

„Šiuo metu Ukrainoje NATO parama kaip niekada didelė. Per 50 proc. ukrainiečių remia šalies narystę NATO. Koks V.Putinas (Rusijos prezidentas - BNS) bebūtų agresorius, jis padarė Ukrainai labai svarbų darbą - jis suvienijo Ukrainą. Ukraina dar niekada nebuvo tokia vieninga, kaip dabar“, – įsitikinusi O.Grygorieva.

Į aštuntą kartą vykstančią stovyklą atvyko jauni ukrainiečiai ir jų vadovai atvyko iš Kijevo, Donecko, Ivano-Frankivsko. Kaip pasakojo vienas iš stovyklos organizatorių, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) valdybos narys Audrius Skaistys, iš Donecko kilę stovyklos svečiai, gyvenantys Ukrainoje, laikomi pabėgėliais.

„Jie sako, kad jeigu nebūtų pabėgę, juos būtų per prievartą įjungę į kovojančias struktūras ir jeigu būtų ne su ginklu rankoje priversti kovoti už priešus, geriausiu atveju būtų kasę apkasus ir kitaip jiems padėję. Tai rodo, kad ne visi žmonės suklaidinti ir tie, kurie liko namuose yra priversti padėti valstybę okupuojančios pajėgoms“, – apie situaciją Rytų Ukrainoje kalbėjo A.Skaistys.

Donecko tarptautinio centro projektų vadovas Andrejus Karakutsas pasakojo, kad centro veikla nebuvo priimtina ankstesnei šalies valdžiai, tačiau Maidanas suteikė galimybę veiklą atnaujinti. Deja, netrukus Donecke prasidėjus neramumams, jam teko bėgti.

„Po to, kai pas mus pasirodė vadinamieji separatistai, buvau priverstas išvykti į Kijevą. Mano situacija panaši į daugelio – tūkstančiai žmonių pabėgo iš Donecko regiono: dalis išvyko į Rusiją, dalis - į kitus Ukrainos miestus“, – kalbėjo jis.

Pasak spaudos konferencijos dalyvių, nors ukrainiečiai gauna daug propagandinės informacijos, ypač aktyviai skleidžiamos rytų regionuose, nemaža dalis Rusijai simpatizavusių asmenų dabar palaiko Ukrainą.

„Žmonių, kurie iš pradžių palaikė separatistus, buvo labai mažai. Ne tiek, kiek rodė Rusijos TV kanalai. Rusija neoficialiai perka TV kanalus, taip pat ir ukrainietiškus. Vaizdas, kuris transliuojamas, neatitinka tikrovės. Daug žmonių rytų Ukrainoje, beveik visi, net tie, kurie iš tiesų palaikė Rusiją, dabar dėl to jau gailisi. Jie mato, kad Rusija tiesiog nori okupuoti Ukrainos teritoriją. Dabar kaip niekada stipriai remiama Ukraina. Žmonės iš Donbaso kovoja Ukrainos kariuomenės gretose“, – kalbėjo O.Grygorieva.

Vis dėlto, pasak svečių iš Ukrainos, informacinė agresija yra viena didžiausių problemų šalyje, todėl teisinga ir objektyvi informacija konflikto metu yra itin svarbi.