Jos skirtos NATO sąjungininkų konsultavimo ir sprendimų priėmimo procedūroms strateginiu politiniu-kariniu lygiu patikrinti, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Aljanso pratybos rengiamos 23-ią kartą, nuo 1992-ųjų.

Lietuvoje pratybas koordinuoja šiais metais Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras.

Joje dalyvaus Vyriausybės, Lietuvos kariuomenės ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

„Šios pratybos padės Lietuvos institucijoms stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir gerinti pasirengimą suvaldyti galimas krizines situacijas. Tai – gebėjimų reaguoti į įvairiausių grėsmių scenarijus ugdymas, būdas didinti mūsų institucijų atsparumą ir kolektyvinį sąjungininkų saugumą“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Šios pratybos padės Lietuvos institucijoms stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir gerinti pasirengimą suvaldyti galimas krizines situacijas.

LRT radijui ji pabrėžė, kad stalo pratybų dalyviai jų scenarijaus iš anksto nežino. Pasak jos, pratybas koordinuojantis Nacionalinis krizių valdymo centras įsteigtas grėsmių ir krizių valdymo grupės Vyriausybės kanceliarijoje pagrindu, o iki šiol Lietuvoje veikė šeši situacijų stebėjimo centrai.

„Jie šiuo metu integruojami į vieną, vadinasi, kad visos situacijos įvairiuose sektoriuose būtų stebimos iš vieno centro. Labai ženkliai esame pasistūmėta, centras, sakyčiau, veikia 60 proc. pajėgumu“, – kalbėjo ji.  

Pratybose dalyvaus civilinis ir karinis personalas iš sąjungininkių bei Suomijos ir Švedijos sostinių NATO būstinėje ir strateginėse vadavietėse. Suomija ir Švedija šiemet pirmą kartą dalyvaus kaip šalys, turinčios pakviestųjų narių statusą.

Pratybose bus treniruojamasi visapusiškai reaguoti į sudėtingus civilinius-karinius scenarijus hibridinėje aplinkoje.

Per CMX 2023 pratybas bus taip pat rengiami „personalo personalui“ mainai su Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriatu.

Mokymai truks iki kovo 15 dienos.