Iš Bangladešo atvykęs Abdulla Vilniaus universitete studijuoja tarptautinę ir Europos teisę. Pasak jo, Lietuvoje imigrantų iš Bangladešo yra daug.

„Pernai suskaičiavau daugiau kaip penkis šimtus žmonių iš Bangladešo. Tokia mūsų bendruomenė čia, Lietuvoje. Dauguma studijuoja. Aš pats esu magistrantas, tad paskaitų nėra daug, o laisvu laiku galiu užsidirbti vežiodamas maistą“, – sako atvykėlis iš Bangladešo Abdulla Al Mamun.

Ką veiks po mokslų, Abdulla dar nežino.

„Kai baigsiu mokslus ir turėsiu gerą diplomą, greičiausiai išvažiuosiu kitur. Gal grįšiu į Bangladešą, gal kur pavyks gauti darbą Europoje. Jei gaučiau gerą darbą Lietuvoje, likčiau ir čia“, – svarsto jis.

Turalas iš Azerbaidžano tikina, kad į Lietuvą atvyko pas draugą.

„Palyginus su Azerbaidžanu, čia aišku šalčiau, ilgai neužsibūsiu. Aš tik draugą lankau – jis čia gyvena ir dirba“, – teigia Turalas, svečias iš Azerbaidžano.

Studentas ir svečias iš musulmoniškų šalių grėsmės Lietuvai greičiausiai nekelia, tačiau neoficialiomis žiniomis Lietuvos tarnybos jau identifikavo bent septynis asmenis, kurie siejami su islamo terorizmu.

„Dabar nepasakysiu tikslaus skaičiaus, bet galiu patvirtinti – tokių atvejų buvo“, – tvirtina Valstybės saugumo departamento vadas Darius Jauniškis.

Kad imigrantų, keliančių grėsmę dėl terorizmo, būta, patvirtina ir Migracijos departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tačiau tikslaus skaičiaus taip pat nenurodo.

„Sietinų būtent su teroristine veikla buvo pavieniai atvejai. Turėčiau patikslinti, kokios tai pilietybės, bet keletas tokių atvejų buvo“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Donatas Škarnulis.

„Jų Lietuvoje jau nėra. Jie turėjo leidimą gyventi. Ar jie spėjo atvykti? Tegul istorija nutyli“, – aiškina Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Kai trečiųjų šalių pilietis, gyvenantis Lietuvoje, pripažįstamas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, iškart priimamas sprendimas jį išsiųsti. Išsiuntimu užsiima pasieniečiai, tačiau pirmiausia tokį asmenį reikia surasti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jis yra sulaikomas, patalpinamas Užsieniečių registracijos centre ir tada vykdomas jo išsiuntimas“, – aiškina D. Škarnulis.

Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai randami nesunkiai.

„Situacijos būna įvairios, priklauso, kur juos reikia išsiųsti. Jei kalbame apie Baltarusiją – asmuo tiesiog atvežamas iki pasienio kontrolės punkto. Jei reikia, jis nugabenamas iki pat kilmės šalies, pavyzdžiui, Tadžikistano ar Uzbekistano“, – sako D. Škarnulis.

Tačiau tarnybos atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma keliančių grėsmę – tai Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.

„Tai yra sąsajos su priešišku režimu, jau nustatytas tiesioginis darbas – informacijos rinkimas, perdavimas, bendradarbiavimas, kolaboravimas. Arba nustatoma, kad asmuo yra per daug susijęs su tomis tarnybomis“, – aiškina E. Gudzinskaitė.

Pernai keliančiais grėsmę valstybės saugumui buvo paskelbta daugiau kaip septyni šimtai asmenų. Penki šimtai jau gyveno Lietuvoje, tačiau jų leidimai gyventi nebuvo pratęsti arba buvo nutraukti. Dar dviem šimtams leidimas gyventi nebuvo išduotas, kai jie jo prašė pirmą kartą būdami ne Lietuvoje.

Pastaruoju metu migrantų iš Centrinės Azijos šalių mažėja. Pernai lapkritį Lietuvoje buvo registruota beveik 11 tūkst. atvykėlių iš Uzbekistano, šiemet vasarį – kiek daugiau nei 9 tūkst. Tadžikistano piliečių pernai lapkritį buvo beveik 7,5 tūkst., šiemet vasarį – beveik tūkstančiu mažiau. Kirgizijos piliečių taip pat sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu.

„Pastarąjį pusmetį Migracijos departamentas daug efektyviau ir intensyviau vykdo kontrolės priemones, ir tai duoda rezultatą – panaikinama daugiau leidimų gyventi“, – sako E.  Gudzinskaitė.

Tačiau Migracijos departamentas įspėja – šių migrantų Lietuvoje bet kada gali vėl padaugėti.

„Jeigu vėl atsigaus kai kurios įmonės, kurios iš šių šalių atsiveža darbuotojus, gali būti šioks toks padidėjimas“, – prognozuoja E. Gudzinskaitė.

„Reikalingi ir vairuotojai, ir virėjai, ir įvairių kitų specialybių žmonės. Tačiau mano nuomone, prioritetas turi būti skiriamas saugumui. Jei pažeisime trapų saugumo balansą, visa mūsų migracijos politika gali žlugti“, – įsitikinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Tačiau kokių konkrečių priemonių migracijai kontroliuoti bus imamasi, komiteto vadovas neatskleidžia.