Vladislavas Kondratovičius: Lenkija kontrolę pasienyje su Lietuva atkuria mėnesiui Pereiti į pagrindinį turinį

Vladislavas Kondratovičius: Lenkija kontrolę pasienyje su Lietuva atkuria mėnesiui

Lenkijos sprendimas atkurti kontrolę Lietuvos pasienyje galios mėnesį, iki rugpjūčio 5-osios, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Vladislavas Kondratovičius: Lenkija kontrolę pasienyje su Lietuva atkuria mėnesiui
Vladislavas Kondratovičius: Lenkija kontrolę pasienyje su Lietuva atkuria mėnesiui / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Kontrolė pasienyje yra atkuriama mėnesiui, tai yra iki rugpjūčio 5 dienos, yra ministro įsakymu patvirtinta ta data ir kitos datos, arba, kad bus bandoma pratęsti, neišgirdau. Jeigu reikės, greičiausiai, bus kiti sprendimai, bet šiandien apie tai nekalbėjome“, – šeštadienį šalia Budzisko-Kalvarijos pasienio punkto žurnalistams sakė jis.

Ministras sakė suprantantis Lenkijos sprendimą laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, anot V. Kondratovičiaus, tokiais veiksmais siekiama sumažinti užsieniečių iš trečiųjų šalių migracijos srautus ir sušvelninti grėsmių viešajai tvarkai bei vidaus saugumui riziką.

Pasak V. Kondratovičiaus, norima, kad įvestos priemonės būtų įgyvendinamos kuo sklandžiau, nekeliant nepatogumų keliautojams. Jis teigė, jog norint išvengti galimų nemalonumų, informacija apie situaciją pasienyje bus skelbiama viešuose šaltiniuose.

„Mes kalbėsim apie galimybę teikti informaciją apie eiles pasienyje tam, kad, planuojant savo kelionę, būtų galima pasirinkti maršrutą, tam, jog patirti kuo mažiau sąnaudų keliaujant“, – teigė V. Kondratovičius.

Jis pabrėžė, kad nuo liepos 7-osios, 1 val. nakties Lietuvos laiku, kai atkuriama vidaus sienų kontrolė, nebus reikalaujama papildomų vizų, dokumentų, neįvedami jokie kiti apribojimai.

„Šiandien mes jau turime tų patikrinimų, jie bus tiesiog dažnesni“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Lenkijos ministras: sprendimas nėra politinis

Savo ruožtu Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Siemoniakas) taip pat patikino, jog Varšuvos sprendimas atkurti kontrolę yra priimtas remiantis sienos apsaugos tarnybos reikalavimu bei nėra politinis.

„Pritariu šiai nuostatai, kad nereikėtų politizuoti šio klausimo. Sprendimas yra priimtas remiantis Lenkijos sienos apsaugos tarnybos reikalavimu. Darome tai dėl to, kad siekiama destabilizuoti padėtį“, – kalbėjo jis.

„Pagrindinis šios sprendimo pagrindas yra bendra problema, su kuria susiduria tiek Lenkija, tiek Vokietija, tiek Lietuva dėl neteisėtos migracijos“, – akcentavo ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra paraginęs vengti sienos apsaugos politizavimo. Pasak jo, sprendimai dėl sienos kontrolės nėra vien nacionaliniai ir yra susiję su Šengeno erdvės susitarimais, kurių privalu laikytis.

T. Siemoniakas patikino apie sprendimą informavęs už vidaus reikalus ir migraciją atsakingą Europos Komisijos narį Magnusą Brunnerį (Magnusą Brunerį).  

„Žinome, kad neteisėti migrantai pasirenka kelią iš Baltarusijos į Latviją, o vėliau per Lietuvą į Lenkiją, šios visos priemonės tarnaus tam, kad šios veikos būtų užkardytos (...). Kuomet tos kliūtys išnyks, tai mes iš karto panaikinsime sienos kontrolę, jeigu Vokietija panaikins kontroles, kurios įvestos 2023 metų pabaigoje, tuomet mes pasielgsime atitinkamai“, – sakė jis.

Siekdamas pažaboti neteisėtą migraciją, Berlynas atsitiktinius patikrinimus prie šalies sienų su penkiomis valstybėmis pradėjo praėjusiais metais.

V. Kondratovičius taip pat akcentavo, jog svarbu atkurtos kontrolės Lietuvos pasienyje nepolitizuoti. Pasak ministro, priemonės yra nukreiptos į vidaus saugumą.

„Manyčiau, kad pagrindinis argumentas yra, jog Vokietija jau kelintą mėnesį tai daro ir tai įtampą sukuria Lenkijos bei Vokietijos pasienyje, yra eilės. Vokietijos pusė sako, kad antrinė migracija labai didelė, tai tie bandymai padės įrodyti ir parodyti bendrai, kad iš tikrųjų siena yra kontroliuojama ir tų srautų iš mūsų pusės, mūsų koridorių, jų nėra“, – sakė jis.

„Nereikia politizuoti labai šito įvykio dėl to, kad jis yra nukreiptas į saugumą ir, galbūt, įrodyti tai, kad Šengenas veikia ir kada šalys bendrai prisiima atsakomybę už situaciją kitos šalies pasienyje, tai dar kartą sustiprina bendrystę“, – pabrėžė V. Kondratovičius.

Kontrolė vyks pasirinktinai

Patikrinimus Lenkijos pareigūnai planuoja vykdyti 13-oje vietų. Pasak T. Siemoniako, kontrolė bus vykdoma pasirinktinai, nukreipiant transporto priemones.

„Bus kontroliuojamos transporto priemonės, kuomet pareigūnai įtars, kad yra nelegalių migrantų. (...) Kad viskas vyktų operatyviau, nukreipsime tokias transporto priemones į šoną. Nenorime, kad čia būtų daug spūsčių, ir sunkvežimiai vyks taip, kaip ir vyko, tik pasirinktinai transporto priemonės bus nukreipiamos į aikštelę“, – patikros režimą Budzisko-Kalvarijos pasienio punkte komentavo T. Siemoniakas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas žurnalistams nurodė, kad nuolatinė papildoma kontrolė bus vykdoma trijuose Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktuose: Budzisko-Kalvarijos, Lazdijų-Ogrodniki kelio ir Mockavos-Trakiszki geležinkelio stoties.

Lenkijos ministras: EK yra informuota apie Lenkijos sprendimą atkurti kontrolę Lietuvos pasienyje

Varšuva sprendimą atkurti kontrolę Lietuvos pasienyje yra suderinusi su Europos Komisija (EK), sako Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Siemoniakas).

„EK buvo dėl šio fakto informuota. Mes, vadovaudamiesi Šengeno sienų kodeksu, atkuriame kontrolę“, – šeštadienį šalia Budzisko-Kalvarijos pasienio punkto vykusios spaudos konferencijos metu sakė T. Siemoniakas.

Jis teigė apie sprendimą informavęs už vidaus reikalus ir migraciją atsakingą eurokomisarą Magnusą Brunnerį (Magnusą Brunerį). 

Pasak T. Siemoniako, kontrolė bus vykdoma atsitiktiniai, jis patikino, jog žingsnis nėra nukreiptas prieš Lietuvos piliečius.

Jam antrino ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Jis sakė suprantantis Lenkijos sprendimą laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, anot ministro, veiksmais siekiama sumažinti užsieniečių iš trečiųjų šalių migracijos srautus ir sušvelninti grėsmių viešajai tvarkai bei vidaus saugumui riziką.

Pasak ministro, siekiama, kad įvestos priemonės būtų įgyvendinamos kuo sklandžiau, nekeliant nepatogumų keliautojams. Jis teigė, jog norint sumažinti nepatogumų skaičių, informacija apie situaciją pasienyje bus skelbiama viešuose šaltiniuose.

Patikrinimus Lenkijos pareigūnai planuoja vykdyti 13-oje vietų. Pasak T. Siemoniako, kontrolė bus vykdoma atsitiktiniai.

Kaip rašė BNS, Lenkija jau anksčiau pranešė nuo liepos 7-osios laikinai vykdysianti patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva. Pasak Varšuvos, toks sprendimas priimtas siekiant sustabdyti neteisėtą migraciją.

Lenkų premjero Donaldo Tusko teigimu, patikrinimai pasienyje su Lietuva būtini siekiant sustabdyti migrantus, kertančius sieną iš Baltarusijos.

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį sulaikyti 352 neteisėti migrantai, kurie iš Baltarusijos pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą ir Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių migrantų skaičius išaugo pustrečio karto.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną Lietuvos VSAT pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus, sulaikytas 31 migrantų gabentojas.

Lietuvos pasienio tarnyba pabrėžė, kad absoliučioje daugumoje šių atvejų užsieniečiai neteisėtai gabenti iš Latvijos, vienu atveju – iš Lenkijos.

VSAT turimi duomenys rodo, kad į Latviją šiemet mėgino patekti, buvo sulaikyti ir į Baltarusiją grąžinti beveik 6 tūkst. migrantų. Tai yra bemaž septynis kartus daugiau nei bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.

Siekiant padėti kaimyninei šaliai kovoti su neteisėta migracija, Lietuva šią savaitę paskelbė į Latviją siunčianti policijos ir VSAT pareigūnų.

Į Lenkiją šiais metais jau bandė patekti ir pasienyje buvo apgręžti apie 15 tūkst. migrantų.

Migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdis į šias šalis iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Baltarusijos režimą jo organizavimu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Kas bus?

Lietuvoje nuo 2022 m apie 240 tūkstančių žydų iš Ukrainos, Anglijos, iš kitur. Jie tarpusavy santykiai tarp artimų giminių, žydės narkkmanės aptarnavo didukus Lietuvije, lytiškai santykiauja su viskuo kas juda už dozę narkotikų ar rūkalių su narkotinėmis medžiagomis. Įskaitytinai iš seniau esančius išsigimusius žydus kaip Sabutis, Milius, Samuolytė, Blaževičius, Melnikas, Knystautas, Eimantas, Banza, Bunkus, jų daug. Dabar yra apie pusė milijono išsigimusių dykaduonių žydų Lietuvoj ir jiem būtina migruoti, nes nuo 2022 m vietiniai gyventojai jau spėjo suprasti ką įsileido į Lietuvą ur iš ko gyvena žydai bei kas jų gyvenimo būdas ir kiek žalos padaro heg kuris žydas, žydė, žydų vaikas. Lenkai jų nesileis. Vokiečiai apie 300 tūkstančių žydų išvarė nuo šių metų sausio. Kur dėsis ta gauja dykaduonių narkomanų? Gal Nausėdos Gitano name Belminte įrengs žydų cirką? Ar tilps ten jie? Nes jei netilps, bus kaip visada, kaip nuo 1939 m kad buvo, kaip buvo Viduramžiais Ispanijoj. Žydų nesigailės.
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų