Nuo Kauno iki Suvalkų – mažiau nei per valandą

Lietuvą ir Lenkiją sujungė atnaujinta „Via Baltica“, o paskutinė atkarpa baigta rekonstruoti Lietuvos pusėje. Dabar nuvažiuoti nuo Kauno iki Suvalkų nereikės nė valandos, be to, žadama, kad likę daugiau nei 200 kilometrų kelio bus sutvarkyti per aštuonerius metus.

Lietuva susijungė su Lenkija magistraliniu keliu – baigta rekonstruoti dvylikos kilometrų atkarpa nuo Kauno iki Suvalkų. Iki šiol ši magistralė vadinta „mirties keliu“, nes eismas joje labai intensyvus ir dažnai įvykdavo avarijų. Tačiau dabar vairuotojai jaučiasi saugiau, bet tvirtina, kad visgi Lenkijos pusėje keliai geresni.

Nors pagrindinis kelias jau baigtas, kai kur darbai dar tęsiasi, o paskutiniai darbininkai ruožą turėtų palikti kitų metų pradžioje.

„Pastatyta visa eilė viadukų, žiedinių sankryžų – dvylika kilometrų kelio, o darbai vyksta jungiamuosiuose keliuose. Įrengtas ir antras žalias tiltas gyvūnams bei automobilių aikštelė“, – pasakojo „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kelyje link Lenkijos nuo šiol galima važiuoti iki 130 km/val., tačiau kai kur dar galioja ribojimai.

„Tai dar nėra automagistralė. Tai keturių juostų kelias nuo Kauno iki Garliavos, kur greitis ribojamas iki 90 km/val. Nuo Garliavos link Marijampolės – atkarpa, kur greitis taip pat 90 km/val., nes likęs vieno lygio apsisukimas“, – teigė M. Gedaminskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ruožas nuo Marijampolės iki pat sienos atsiėjo 543 milijonus eurų, tačiau tai dar ne pabaiga, nes kitas etapas – kelias nuo Kauno link Latvijos. Bet kiek tam prireiks pinigų, ministras kol kas neatskleidžia.

„Toliau vyks projektavimas, žemių išpirkimas, o nuo Kauno iki Latvijos 2030 metais planuojama pradėti statybos darbus“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad naujasis kelias taps ir svarbia karinio mobilumo arterija.

„Dabar į Varšuvą galima nuvykti per 4,5–5 valandas. Sunku būtų įsivaizduoti tai prieš 20 metų, kai tai būtų trukę dvigubai ilgiau“, – aiškino G. Nausėda.

Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio teigimu, „Via Baltica“ tai ne tik asfaltas, bet ir bendradarbiavimo simbolis tarp Lenkijos, Lietuvos bei Baltijos šalių.

„Mes, kaip NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango šalys, esame atsakingi už viso regiono ir visos Europos saugumą, bet taip pat ir Lenkijos, kuri prisiima ypatingą atsakomybę už saugumą Baltijos jūros baseine. Šis kelias svarbus ir tuo atveju, jei reikėtų perdislokuoti karinį transportą“, – kalbėjo K. Nawrockis.

Visa „Via Baltica“ Lietuvos teritorijoje sieks apie 300 km, o likusius, daugiau nei 200 km, planuojama užbaigti iki 2033 metų. Tuo tarpu Lenkija savo ruožą baigė ir paskutinį atidarė rugsėjį.