Vilniaus miesto apylinkės teismas rugsėjo 27 dieną dieną įpareigojo bendrovę „Lietuvos rytas“ dienraštyje viešai paneigti tikrovės neatitinkančias ir nieko bendro su V. Valvoniu neturinčias žinias, pranešė Lietuvos bankas.

Dėl nesąžiningai paskleistos tikrovės neatitinkančios, žeminančio pobūdžio informacijos iš „Lietuvos ryto“ ir „Lietuvos ryto televizijos“ V. Valvoniui priteista 3 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

„Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje 2016-ųjų kovo–gegužės mėnesiais kaip tikras faktas buvo paskelbti išgalvoti neva vykę V. Valvonio pokalbiai, kuriuose jis ir Andrius Labunskas esą kalbėjo apie kyšį. „Lietuvos ryto“ grupės sukurtos neegzistuojančių pokalbių „išklotinės“ buvo pateiktos kaip realios, ir jų pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas buvo kaltinamas tuo, kad neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.

„Lietuvos rytui“ atsisakius geranoriškai paneigti melagingas žinias, V. Valvonis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pastarasis konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius „pokalbius“, jų pagrindu sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių bei patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog V.Valvonis reikalavo kyšio ar neteisėtai elgėsi konkretaus finansų rinkos dalyvio atžvilgiu.

Anot Lietuvos banko, teismas taip pat nustatė, jog nebuvo jokio V. Valvonio pokalbio įrašo su trečiaisiais asmenimis, kurį žurnalistai teigė turintys ir kurio tariamas „išklotines“ paviešino. Kartu konstatuota, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija, paskleisdami minėtas žinias apie V. Valvonį, „rėmėsi nepatvirtintais faktais įsivaizduojamos situacijos subjektyviu vertinimu, tokiu būdu sukuriant naują žinią, kuri tikrovėje neegzistavo“.

Teismas sprendime pabrėžė, kad tikrovės neatitinkančių žinių viešo paskleidimo vienintelis tikslas yra be jokio objektyvaus pagrindo sumenkinti V. Valvonio reputaciją ir jį viešai pasmerkti, o toks žiniasklaidos veikimas negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei juolab kaip informacijos netikslumas, nurodė Lietuvos bankas.

Dėl to „Lietuvos ryto“ grupei priklausančio dienraščio ir televizijos veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovai nesudarė Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovui galimybės paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją prieš publikuojant straipsnius bei rengiant laidas.

Teismas pripažino, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje bei televizijos laidoje „Patriotai“ paskelbtos pokalbių „išklotinės“ ir kiti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. Valvonio garbę bei orumą ir neturi nieko bendra su jo asmeniu. Kartu teismas įpareigojo „Lietuvos rytą“ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausiame šeštadieniniame numeryje, 1-ajame ir 3-ajame puslapiuose, be komentarų paskelbti paneigimą.

Ikiteisminį tyrimą dėl V. Valvonio šmeižto pagal gautą pareiškimą vykdo ir teisėsaugos institucijos.

Dėl minėtų publikacijų ir laidų į teismą yra kreipęsis ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, pažemino V. Vasiliausko garbę bei orumą ir įpareigojo „Lietuvos rytą“, „Lrytas“ ir „Lietuvos ryto televiziją“ paskelbti paneigimus.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus dėl „Lietuvos ryto“ dienraščio publikacijų yra konstatavusi ir žiniasklaidos savireguliacijos institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija.