Sraunusis šaltavandenis  Merkys – viena iš beveik 50 Lietuvos upių, į kurias šiemet paleisti margųjų upėtakių jaunikliai. Paskutiniai paleidžiami jau paaugę, sveriantys maždaug po 300 gr. Juos žuvininkai vadina dovana gamtai ir žvejams. Daugiausiai  įžuvinta  kelių mėnesių jauniklių, sveriančių vos po gramą.

Pasak mokslininkų, mūsų upių senbuvio margojo upėtakio  ištekliai gerokai sumenko maždaug prieš  dešimtmetį. Tuomet po truputį imta juos veisti dirbtinai. O šiemet šių vertingų žuvų į upes išleista kaip niekad daug.

„Kaip niekada pasisekė dėl to, kad pernai rekonstravome Trakų Vokės poskyrį, kurioje auginami margieji upėtakiai. Per šiuos metus jų išleisime daugiau nei 300 tūkst. vienetų, ir vėliau žvejai galės džiaugtis laimikiais“, – pasakojo Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.

Trakų Vokės tvenkiniuose tarpsta veisliniai margieji upėtakiai, stebima jų branda, ar jau galima imti ikrus. Apvaisinti ikrai laikomi inkubatoriuose – pavasarį išsiris jaunikliai.

Margojo upėtakio  išteklių atkūrimo programa, dirbtinai juos veisiant, numatyta iki 2020 metų.

Daugiausiai margųjų  arba laukinių upėtakių – Merkio, Minijos, Jūros upėse, Žeimenos intakuose, dažniausiai ten jų ir pagauna žvejai.

Kiti – žmogaus sukultūrinti vaivorykštiniai upėtakiai – auginami tvenkiniuose ir patenka ant prekystalių.