Didžioji dalis gydymo įstaigų turi nemažai galimybių sumažinti eiles ir ekonomiškiau naudoti lėšas, teigia ligoninių pateiktus duomenis išanalizavusi Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Ji pažymi, kad šalies sveikatos priežiūros įstaigose praktika, gydant tas pačias ligas ir atliekant tas pačias operacijas, yra labai skirtinga, neretai ji skiriasi net tos pačios įstaigos padaliniuose. Pasak pranešimo, ypač skiriasi gydymo trukmė, nuo kurios dažnai priklauso išlaidų apmokėjimas už žmonėms suteiktas paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Apibendrinus analizės rezultatus paaiškėjo, kad vienoje ligoninėje pacientas gydomas trumpiau, kitoje – ilgiau, nors jis galėtų būti išgydytas per trumpesnį laikotarpį ar perkeltas reabilitaciniam gydymui. Kaip teigia VLK, dėl to labiausiai kenčia kiti pacientai, kurie priversti laukti jiems būtinų gydymo paslaugų ilgose eilėse.

Kaip vienas pavyzdžių pateikiama gydymo trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų - pernai ji buvo trumpiausia privačiose (8,4 dienos), o ilgiausia – rajono ligoninėse (11,9 dienos). Skirtumai tarp ligoninių – dar didesni, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pacientai dėl klubo sąnario endoprotezavimo gydyti apie 7 dienas, Mažeikių ligoninėje – 14,6 dienos.

Ligonių kasos tvirtina, kad šalyje labai dideli skirtumai ir tarp cezario pjūviu baigtų bei natūraliai vykusių gimdymų. Palyginti su kitomis šalimis, šis rodiklis Lietuvoje yra labai aukštas – vidutiniškai 25,7 proc. visų gimdymų pernai buvo per cezario pjūvio operaciją. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šalyse šis rodiklis turėtų būti iki 15 procentų.

Lietuvos gydymo įstaigose šis rodiklis labai svyruoja: Telšių ligoninėje pernai šis rodiklis buvo 14,5 proc., o privačioje Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje – 33,3 procento. VLK neatmeta galimybės, kad gimdymų skaičių per cezario operacijas išaugina tai, kad šios paslaugos apmokėjimas kainuoja dvigubai brangiau nei paprastas natūralus gimdymas.

Taip pat pastebėta, kad nemaža dalis pacientų, atvykusių planinėms nesudėtingoms operacijoms (kataraktos, išvaržų, paviršinių kojų venų šalinimo, adenoidų šalinimo, laparoskopinio tulžies pūslės šalinimo), ligoninėje laukia operacijos dar vieną, dvi ar net daugiau dienų.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, atlikta šalies ligoninių analizė rodo, kad didelė dalis šių gydymo įstaigų turi nemažai realių galimybių, kaip racionaliau naudoti PSDF lėšas, kaip sėkmingai planuoti pacientų gydymą, kad bent minimaliai trumpėtų eilės. Pavyzdžiui, nelaikyti pacientų palatose be gydymo, o iš karto suteikti jiems būtinas gydymo paslaugas.

„Tai padaryti būtų galima sumažinant gydymo trukmę iki tiek, kiek mediciniškai pagrįsta, taip pat dalį operacijų atliekant dienos chirurgijos sąlygomis, kas trunka 1-2 dienas, o ne ligoninėse, kur gydymas užtrunka gerokai ilgiau. Pastebėta, kad atitinkamų dienos chirurgijos paslaugų dalis dažniausiai priklauso ne nuo įstaigos lygmens, o nuo paslaugų teikimo organizavimo konkrečiose ligoninėse, net atskiruose jos padaliniuose,“ - tvirtina VLK direktorius.

Pasak VLK Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, yra nemažai gydymo įstaigų, kurios stengiasi savo veiklą organizuoti efektyviau, pacientų gydymą planuoti taip, kad didžioji dalis paprastų planinių operacijų būtų atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis ( Jonavos, Anykščių, Marijampolės ligoninės). Tačiau yra ir tokių (Telšių, Kėdainių, Mažeikių, Trakų ligoninės), kurios jas beveik visada atlieka ilgam guldydami pacientus į ligoninę. Pavyzdžiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 75 proc. laparoskopinės cholecistektomijos operacijų atlikta dienos chirurgijos sąlygomis, o panašioje į ją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 0,5 procento.