Per devynis mėnesius 27 už Lietuvos ribų gydęsi žmonės grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

„Mūsų kraštiečiai mieliau gydosi Lietuvoje ir nesiveržia dėl planinių gydymo paslaugų ar sudėtingų operacijų pas užsienio medicinos specialistus“, - teigiama Valstybės ligonių kasos (VLK) ketvirtadienį išplatintame pranešime.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, dažniausiai lietuviai kreipėsi į Vokietijos (pateikti 7 prašymai kompensuoti gydymo išlaidas) ir kaimyninių šalių Latvijos (6 prašymai), Estijos bei Lenkijos medikus (po 5 prašymus).

„Taip pat mūsų kraštiečiai keliavo gydytis pas Vengrijos, Čekijos, Slovakijos bei Prancūzijos medikus – pateikta po vieną prašymą kompensuoti šiose šalyse patirtas išlaidas. Iš viso jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuota apie 29 tūkst. litų, kai svetur suteiktos paslaugos šiems žmonėms bendrai atsiėjo beveik 184 tūkst. litų. Tai reiškia, kad likusią pinigų sumą už suteiktas gydymo paslaugas mūsų pacientai sumokėjo patys“, - pasakojo V.Momkuvienė.   

Anot jos, lietuviai į minėtų šalių medikus kreipėsi dėl specialių operacijų ir tyrimų, medikų specialistų konsultacijų, medicininės reabilitacijos arba buvo įsigiję vaistų, kuriuos vėliau paprašė kompensuoti. 

„Didžiausias išlaidas patyrė tie mūsų kraštiečiai, kurie gydėsi senosiose ES narėse šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, nes didžiąją dalį sveikatos priežiūros išlaidų jie dengė savo lėšomis. Jose sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, palyginti su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki dešimt kartų. Didžiausias pacientų judėjimas, bent jau kol kas, vyksta tarp kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kur kainos panašios arba kai kuriais atvejais mažesnės nei Lietuvoje“, - tvirtino V.Momkuvienė.

Pasak VLK, didžiausia gydymo išlaidų dalis – beveik 5 tūkst. litų – kompensuota pacientui, kuriam Vokietijoje atlikta operacija, o likusią išlaidų dalį – per 30 tūkst. litų – jis dengė savo lėšomis.

Tvarka, leidžianti Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms gauti kompensacijas už planines sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės erdvės šalyse, įsigaliojo pernai spalį. PSDF lėšomis kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios didesnės nei lietuviška kaina, pacientas turi padengti savo lėšomis.