LRT generalinės direktorės nuomone, nauja LRT įstatymo redakcija turi būti gerai apgalvota, negali būti priimta skubotai, nesulaukus Konstitucinio Teismo išvados dėl laikinosios Seimo tyrimo komisijos LRT veiklai tirti. Jos teigimu, būtų išmintinga sulaukti, kol bus išspręstas LRT kuruojančios institucijos vadovo - kultūros ministro - klausimas.

„Neaišku, kodėl LRT įstatymo pataisos registruojamos skubiai, nelaukiant Seimo ir Konstitucinio Teismo verdiktų. Tai gali reikšti, kad patys valdantieji abejoja ir laikinosios LRT komisijos teisėtumu, ir jos išvadomis, ir siekia bet kokia kaina pakeisti dabartinį LRT valdymo modelį, nors nei Europos transliuotojų sąjunga, nei kitos tarptautinės institucijos nėra pasakiusios, kad LRT valdymo modelis yra blogas.

Tai gali reikšti, kad patys valdantieji abejoja ir laikinosios LRT komisijos teisėtumu, ir jos išvadomis, ir siekia bet kokia kaina pakeisti dabartinį LRT valdymo modelį.

Parengta nauja LRT įstatymo redakcija turi daugybę diskutuotinų nuostatų, pavyzdžiui, reikalavimai LRT tarybai, kurie kritiškai susiaurintų ratą žmonių, galinčių į ją pretenduoti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasakęs, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių. LRT tarybos nariai turi išreikšti visos visuomenės interesus ir atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Įstatymo projekte taip pat apstu mikrovadybinių nuostatų“, - sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT generalinė direktorė sako, kad skubotai parengta ir neapgalvota nauja LRT įstatymo redakcija užprogramuos neveiksnų LRT valdysenos modelį. „Valdantieji reaguoja į visuomenės kritiką dėl politizavimo, tačiau skuba ir teikia kitus neapgalvotus pasiūlymus, kai reiktų sustoti ir gerai išdiskutuoti su ekspertais, žurnalistais, visuomene, juk kalbame apie nacionalinį transliuotoją. Tokios diskusijos kol kas vyksta ne valdančiųjų, o visuomenine iniciatyva”.

Naujoje redakcijoje aptariamas valdybos atsiradimas, nors Europos transliuotojų sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos rekomenduoja stiprinti esančias priežiūros institucijas, nekuriant naujų darinių.

Taip pat Vyriausybė vis dar nėra atsakiusi į išakytą Europos Tarybos perspėjimą.

„Neišsklaidę Europos institucijų abejonių dėl savo ankstesnių iniciatyvų, valdantieji jau imasi naujų. Nesakome, kad nereikia taisyti LRT įstatymo, tačiau skubėdami galime padaryti nebepataisomos žalos”, - sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak trečiadienį įstatymo redakciją įregistravusio R. Karbauskio, pataisomis siekiama modernizuoti LRT valdymą, stengiantis į LRT valdymą pritraukti vadybos, teisės, ekonomikos žinių, didelės vadovaujamojo darbo patirties turinčių asmenų.

Siūlomame projekte numatoma naikinti administracinę komisiją, Laikinajai komisijai pripažinus, kad per ketverius pastaruosius metus ji nevykdė dalies savo funkcijų. Jos funkcijos didžiąja dalimi perduodamos valdybai.

Atsiranda ir naujas LRT vidinės savireguliacijos mechanizmas - LRT ombudsmenas. Jis prižiūrės, kaip LRT laikosi savo misijos, žurnalistikos etikos principų, pavyzdžiui, nepriklausomumo, atskaitingumo visuomenei ir t. t. Jis taip pat stebės, ar laikomasi LRT Etikos kodekso. Beje, LRT Etikos kodeksas - taip pat šiuo projektu siūloma naujovė. Jį turės tvirtinti taryba. Ombudsmeno pareigybė steigiama remiantis gerąja kitų valstybių praktika. Tokį mechanizmą turi ir Estija.

Dalis įstatymo pataisų susiję su skaidrumo ir viešumo didinimu. Numatomas privalomas LRT tarybos posėdžių transliavimas, privalomas kasmetis išorinis auditas.