Keli LRT tarybos nariai – pirmininkas Eugenijus Valatka, Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė su žurnalistais susitiko šiems nerimaujant, kad vykstantis auditas gali pakenkti nepriklausomumui.

„Atsakyti ne visi klausimai“

„Pagrindiniai klausimai, kuriuos mes kėlėme, kodėl šis auditas inicijuotas, kaip jis bus vykdomas, kas po to bus daroma iš tų išvadų. Ne į visus klausimus buvo atsakyta. Diskusija tapo šiek tiek vienpusė, nes buvo tik keli tarybos nariai. Jie kelia labai panašius klausimus kaip mes, kodėl reikalingas šis auditas. Jie pripažino, kad jie nebuvo už, kai buvo balsavimas (dėl audito – BNS)“, – žurnalistams po susitikimo ketvirtadienį sakė LRT žurnalistė bei Etikos komisijos pirmininkė Aistė Valiauskaitė. 

Bet susitikimo tikslas nebuvo įgyvendintas, nes žmonės, kurie tą iniciatyvą iškėlė, į susitikimą neatvyko.

„Dėl to ne visi klausimai mums yra atsakyti“, – pridūrė ji. 

LRT tyrimų žurnalistė Jurga Tvaskienė sakė, kad susitikimas su tarybos nariais nebuvo konstruktyvus, nes jame nedalyvavo tie jos atstovai, kurie iniciavo auditą.

„Mes gavome tų tarybos narių nepritarė tokiam auditui poziciją. Jie dar kartą išsakė savo argumentus, kodėl nepritarė. Bet susitikimo tikslas nebuvo įgyvendintas, nes žmonės, kurie tą iniciatyvą iškėlė, į susitikimą neatvyko“, – žurnalistams sakė J. Tvaskienė. 

Jos teigimu, susitikime su tarybos nariais dalyvavo apie 60 visuomeninio transliuotojo žurnalistų. 

Prašė atviro tarybos posėdžio

LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė teigė, kad susitikime dalyvavę žurnalistai paprašė tarybos pirmininko E. Valatkos surengti atvirą tarybos posėdį, kuriame galėtų dalyvauti ir už auditą dėl politinio neutralumo balsavę jos nariai. 

Anot žurnalistės, E. Valatka teigė pabandysiantis tokį posėdį suorganizuoti. 

„Mes bandėme paklausti (kas iniciavo auditą – BNS). Buvo paminėta, kad tarybos posėdžiai nėra atviri, todėl tas balsavimas neatsiskleidžia ir tos iniciatyvos nėra priskiriamos konkretiems žmonėms“, – sakė E. Samoškaitė. 

Jos teigimu, žurnalistai taip pat prašė tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl audito, protokolo, tačiau išgirdo, kad jis yra konfidencialus.

„Nors tarybos pirmininkas pripažino, kad balsavimas nebuvo slaptas. (...) Jeigu būtų gautas protokolas, iš jo atsispindėtų skaičiai, kiek balsavo už, kiek prieš, kiek susilaikė, kiek nedalyvavo ir matytųsi išreikšta tarybos narių nuomonė“, – sakė E. Samoškaitė. 

Auditą ketina atlikti iki balandžio vidurio

LRT tyrimų žurnalistas Mindaugas Aušra teigė sužinojęs, jog auditas buvo pradėtas prieš keletą savaičių ir bus atliekamas iki balandžio vidurio.  

„Tarybos nariai, kurie balsavo už auditą nusprendė nepasirodyti, ir neatsakyti į darbuotojų, ir LRT žurnalistų susirūpinusių tokio audito rezultatais klausimus. Tas atrodo labai keista, nes atrodo jie yra labai drąsūs tarybos posėdžių metu, bet nėra drąsus kalbėti su žurnalistais“, – sakė M. Aušra. 

„Labai liūdna, kad tie tarybos nariai nepasirodė ir nepabendravo su žurnalistais“, – pridūrė jis. 

Žurnalistas teigė išgirdęs iš tarybos narių, jog audito metu bus matuojamas ne žurnalistų „neutralumas per se, bet procesai“. 

„Aš kaip ilgus metus praktikuojantis žurnalistas galiu pasakyti, kad nelabai tu išmatuosi tą politinį neutralumą. Tu gali paskaičiuoti pasisakančių pažiūras, partijų atstovavimą, galbūt matuoti kažkokiais prietaisais tonaciją, bet grynuoju kontekstiniu būdu tu nelabai gali išmatuoti to politinio neutralumo“, – sakė M. Aušra.

„Abejoju, ar kada nors objektyviai toks politinio neutralumo auditas apskirtai galėtų būti atliktas. Nemanau, kad tai yra įmanoma“, – teigė jis. 

Žurnalistas sakė neįžvelgiantis savicenzūros grėsmės LRT tyrimų skyriui, bet neatmetė, kad kai kurie žurnalistai gali būti atsargesni bendraujant su pašnekovais, užduodant klausimus politikams. 

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka ketvirtadienį susitikime su nacionalinio transliuotojo žurnalistais pareiškė nepalaikęs sprendimo vykdyti auditą dėl politinio neutralumo šioje žiniasklaidos priemonėje.

E. Valatkos teigimu, sprendimas atlikti politinio neutralumo patikrinimą priimtas nubalsavus už visą 2025 metų LRT auditų planą, kuriame buvo numatyti ir kiti vidaus auditai.

Už šiuos auditus atsakinga LRT Vidaus audito tarnybos vadovė.

Pasak E. Valatkos, politiniu nešališkumu LRT turėtų rūpintis redakcijos ir savireguliacijos institucijos, tokios kaip transliuotojo etikos komisija ar etikos kontrolierius.

Nerimą dėl vykstančio audito šią savaitę išreiškė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija.

Profesinėms organizacijoms kyla klausimų, ar auditas nepažeis žurnalistikos laisvės principų, jos pabrėžė redakcinės nepriklausomybės svarbą.