Tačiau kelias, kai liejamas pyktis ant rusų kalba kalbančių žmonių, veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą, sako Lygių galimybių kontrolierė.
Pastarosiomis dienomis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė nemažai skambučių ir pasiteiravimų socialiniuose tinkluose iš rusakalbių Lietuvos gyventojų ar jų artimųjų.
„Tėvai skambina, kad papasakotų, kokius užgauliojimus jų vaikai patiria mokykloje. Skambinantieji klausia, kaip galima užkirsti kelią tokiam elgesiui. Įvairiose darbovietėse rusakalbiai darbuotojai išgirsta užgauliojimų, patyčių. Visuomeniniame transporte, parduotuvėse rusiškai kalbantys asmenys sulaukia raginimų „nešdintis iš šalies“ ar net grasinimų fiziškai susidoroti, pasirodo iniciatyvų neva neaptarnauti asmenų, kurie yra Rusijos piliečiai. Šiauliuose jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plakato ant parduotuvės lango, kuriame buvo teigiama, kad nebus aptarnaujami Rusijos piliečiai. Dėl vieno gauto skundo mūsų tarnyba taip pat pradėjo tyrimą. Nemažai įtampų galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. Ši tendencija kelia nerimą, bet ir tuo pačiu verčia pamąstyti, kad galime elgtis kitaip. Pastarųjų dienų reakcijos iš skirtingų mokyklų, organizacijų, valdžios institucijų rodo, kad tikrai galime“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.
Jos manymu, jei nesusivoksime, jeigu leisime tokiai neapykantai būti mūsų visuomenėje, tai gali virsti į diskriminacijos ar net smurto atvejus, į didelį visuomenės supriešinimą.
B. Sabatauskaitės teigimu, labai svarbu suprasti, kad piktindamiesi gatvėse skambančia rusų kalba, rusiškai kalbančiais žmonėmis, gyvenančiais tarp mūsų, mes siejame Rusijos agresiją su tais žmonėmis, kaltiname nekaltus, o neretai ir nukentėjusius nuo autoritarinio režimo.
Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame.
„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje apsigyveno nemažai politinių pabėgėlių, žurnalistų, dėstytojų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie dėl savo įsitikinimų, veiklos negalėjo likti savo gimtinėse. Jie gyvena šalia mūsų jau ne vienerius metus, čia dirba, vaikšto į parduotuves ir dabar jiems tenka susidurti su atvejais, kai dėl pilietybės atsisakoma juos aptarnauti. Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame. Turime užtikrinti, kad nei jie, nei kiti gyventojai nesusidurtų su diskriminacija dėl kilmės, tautybės ar vartojamos kalbos“, – sako kontrolierė.
B. Sabatauskaitė ragina ugdymo įstaigas, tėvus inicijuoti pokalbius su vaikais, aptarti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą nesusijusi su rusakalbiais Lietuvos gyventojais, tuo labiau vaikais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reaguos į visus diskriminacijos kilmės, tautiniu ir kalbiniu pagrindu pasireiškimus. Tarnybos vadovė sako, kad norėtųsi, jog tokių apraiškų būtų kuo mažiau, nes artimiausioje ateityje mūsų šalyje apsigyvens daug ukrainietiškai, rusiškai ar kitomis kalbomis kalbančių žmonių.
„Į Lietuvą šiuo metu atvyksta nemažai ukrainiečių, mes turime suprasti, kad atvykstantys iš Ukrainos asmenys yra įvairių tapatybių, tautybių, skirtingos odos spalvos, lytinės orientacijos, gali turėti negalią, ir į jų skirtingus poreikius turėsime atsižvelgti. Negalime vertinti jų tik pagal jų vartojamą kalbą. Mūsų pareiga yra užtikrinti jiems saugią aplinką“, – sako B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės nuomone, tikėtina, kad artimiausiu metu sulauksime nemažai prieglobsčio prašytojų ir iš Rusijos ar Baltarusijos.
„Prieš karą protestuojantys žmonės yra persekiojami, žurnalistai baudžiami už straipsnius ir publikacijas apie tai, kas vyksta Ukrainoje, įvardijus Rusiją agresore. Vien už tai jiems gali grėsti įkalinimas. Neabejotinai bus iš Rusijos bėgančių ir politinio prieglobsčio prašančių žmonių. Todėl jiems ir joms bus reikalinga saugi erdvė tęsti savo darbus iš mūsų šalies. Lietuvoje taip pat gyvena prieglobstį gavę asmenys iš ne taip geografiškai artimų valstybių, kuriems priešiškumas išaugo dar praėjusiais metais“, – sako B. Sabatauskaitė.
Ji ragina nesieti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių veiksmų su kiekvienu rusiškai kalbančiu žmogumi, gyvenančiu mūsų šalyje ar čia atvykusiu.
