„2017-ieji buvo sudėtingi metai“, - Lietuvos kulinarijos paveldo muziejaus kiemelyje susirinkusiems svečiams sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Maisto banko“ surenkamo maisto kiekis kasmet augo 25-30 proc., bet išteklių maistą vežti, sandėliuoti ir išdalinti nedaugėjo.

„Laimei, mūsų rūpesčius išgirdo prekybos tinklas „Iki“, pasiūlęs kartu įgyvendinti socialinę akciją „Gera kaina – geras darbas“. Šis projektas atnešė puikius rezultatus – per 10 savaičių pirkėjai „Maisto bankui“ stiprinti paaukojo daugiau kaip 300 tūkst. eurų“. Tai leido ženkliai pagerinti „Maisto banko“ infrastruktūrą ir padėti pamatus tolesnei plėtrai“, - dėkodama priminė D. Žebrauskaitė.

„Gera idėja be įgyvendinimo – tik svajonė. Džiaugiamės, galėję praktiškai prisidėti prie Jūsų kilnių siekių. Akcija „Gera kaina – geras darbas“ įrodėme, kad Lietuvos gyventojai yra neabejingi kitų žmonių problemoms, o surinktos lėšos leis „Maisto bankui“ pasirūpinti didesniu skaičiumi skurstančiųjų“, - priimdamas padėką sakė prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas.

„Kitais metais minėsime draugystės su „Maisto banku“ dešimtmetį. Tapome didžiausiu šio fondo rėmėju, vidutiniškai per metus atiduodančiu maisto produktų už beveik 6 mln. eurų. Mūsų darbuotojai ir „Maisto banko“ savanoriai kasdien dirba dėl bendro tikslo – padėti nepasiturintiems“, - akcentavo G. Rogas.

Lietuvoje paramos maistu pernai prašė 180 tūkst. žmonių. Žemiau santykinio skurdo ribos – kas penktas Lietuvos gyventojas. Žmonių, negalinčių sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto, 2017 metais buvo net daugiau nei anksčiau – 16,5 proc. šalies gyventojų (2016  metais – 15,8 proc.).

„Tai galėjo lemti brangstantis maistas ir paskui kylančias kainas nespėtas didinti socialinių išmokų dydis. Todėl užduotis gelbėti vertingiausią, baltymų gausų maistą ir jį tiekti nepasiturintiems „Maisto bankui“ tapo dar aktualesnė“, - pabrėžė D. Žebrauskaitė.

„Tačiau Europoje Lietuva yra pirmoji pagal vienam šalies gyventojui tenkančios labdaros maisto kiekį. „Maisto banko“ išdalinto maisto dydis vienam gyventojui yra 1,8 kg, tuo tarpu Europos vidurkis – 0,8 kg“. „Maisto banko“ vadovė išskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangas nepasiturinčias šeimas aprūpinti Europos pagalbos fondo labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto paketais.

„65 proc. „Maisto banko“ surinkto maisto (4 860 t) buvo išgelbėta nuo sunaikinimo, tuo pačiu aplinkai sutaupant 923 mln. l vandens ir 14 tūkst. tonų CO₂ emisijos“, - paskelbė D. Žebrauskaitė, teikdama padėką už politinę lyderystę formuojant maisto švaistymo prevencijos politiką Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.

Padėkos buvo įteiktos bendrovei „Gjensidige“, pernai atsisakiusiai kalėdinių dovanų savo darbuotojams ir taip padėjusiai pamaitinti 13 tūkst. nepasiturinčiųjų, ir bendrovei „Mondelez“, kasmet skurdžiau gyvenančių šeimų vaikus palepinančiai saldumynais.

Bendradarbiaudamas su 666 socialinėmis organizacijomis, „Maisto bankas“ paramą maistu dalina 78 miestuose. Dėka šimtų savanorių pagalbos, kiekvieną gautą eurą „Maisto bankas“ paverčia 15 porcijų maisto nepasiturintiems. 2017 metais savo veiklai „Maisto bankas“ gavo 1 mln. eurų finansinės paramos. Organizacijoje dirba 46 darbuotojai, 246 viešųjų darbų darbuotojai ir 403 savanoriai, „Maisto bankui“ talkinantys bent kartą per savaitę. 

„Širdingai dėkojame rėmėjams, maisto donorams, savanoriams ir bendradarbiaujančioms organizacijoms - jų dėka kasmet galime nuveikti vis daugiau“, - metų rezultatus apibendrino D. Žebrauskaitė.