Išlaisvino kūrybiškumą

Puspenktų Bernardo ir beveik dvejų Saulės mama R. Šniokienė pagal specialybę yra inžinierė. Tad jai svarbu atžalų loginis mąstymas ir kūrybiškumas.

Pašnekovei norisi vaikams ugdyti saikingo ir sąmoningo vartojimo įpročius, todėl kilo idėja pačiai pagaminti mažiesiems naudingų žaidimų, užuot švaisčius lėšas pirktiniams žaislams. Taip gimė instagramo paskyra „Mama, noriu žaisti.“

R. Šniokienė pastebi, kad internete galima rasti daugybę namų gamybos žaidimų mažiesiems idėjų, bet dažniausiai jie skirti jau kiek paaugusiems vaikams. Kūrybingai mamai norėjosi pasiūlyti įdomių, lavinančių veiklų mažiesiems.

Pradžia, stengiantis pažadinti kažkur giliai smegenyse snaudžiantį kūrybiškumą, buvo gana sudėtinga, – pripažįsta ji. – Vis dar nemažai valandų praleidžiu naršydama internete ir ieškodama idėjų, kurios tiktų mano dukrai.“

Sūnus Bernardas jau paaugęs, tad dieną jis lavinasi darželyje, o mažajai Saulei ugdomuosius žaidimus tenka kurti pačiai. „Neretai internete pateikiami žaidimai reikalauja daug laiko ir pastangų juos pagaminti. Be to, ne visi jie tinka mano Saulei. Pasisėmusi idėjų, jas šiek tiek pakoreguoju, kad jos taptų man lengviau įgyvendinamos, o dukrai – įdomios ir naudingos“, – atskleidžia pašnekovė.

Kūdikiams – lavinantys piešinukai

Pasak R. Šniokienės, tėvai visai be reikalo vaikams priperka galybę žaislų. Juos mažieji greitai išauga, jie pabosta. Be to, parduotuvėse parduodami lavinamieji žaislai ne visada iš tikrųjų lavina mažuosius ir mažai kuo skiriasi nuo įprastų žaislų.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pirktiniais žaislais apkrauti nereikėtų mažylių iki dvejų metų. Tokio amžiaus vaikai turi labai daug ko išmokti ir pažinti pasaulį, o tai jiems padaryti padės paprasčiausi kasdieniai atributai.

Namai: kartoninės dėžės puikiai tiks statiniams, su kuriais mažylis noriai žais, sukurti. / R. Šniokienės asmeninio archyvo nuotr.

„Kūdikiams jokių žaislų apskritai nereikia. Užtenka ant balto kartono lapo nupiešti juodų piešinukų. Pradžiai tiks juoda plati linija, juodas rutulys, kvadratas. Vėliau galite nupiešti ir kokį nors gyvūną. Tokie juodi ir balti piešinukai labai įdomūs mažyliams iki šešių mėnesių – akcentuoja ji. – Nuo trečio mėnesio, kai mažylis pradeda labiau reaguoti į aplinką, galima pagaminti ir barškučius. Į plastikinius buteliukus tiesiog įberkite skirtingų kruopų, smėlio, akmenukų, kad judinant jie skleistų skirtingus garsus. Mažyliui dar labiau paaugus, galima ugdyti jo sensorinius įgūdžius ir duoti pačiupinėti kuo skirtingesnių tekstūrų. Tai gali būti įvairūs audiniai, pavyzdžiui, pūkelis, velvetas. Taip pat – šaltas akmuo, prausimosi plaušinė, šepetys.“

Paprasti, bet ugdantys

R. Šniokienė pataria lavinti 6–7 mėnesių kūdikio stambiąją motoriką. Pavyzdžiui, kartoninėje dėžėje išpjaukite skylę ir į ją sumeskite kamuoliukus ar sudėkite skareles. Vaiko užduotis – dėžės turinį išimti.

Smulkiajai motorikai lavinti tiks žaidimas, kurio tikslas – iš kiaušinių dėklo ištraukti susmeigtus pagaliukus. Kitas variantas – vaikas turi išlaisvinti prie kieto paviršiaus lipnia juostele priklijuotus kamštelius.

„8–9 mėnesių vaikams prasideda etapas, kai žaislai tampa nebeįdomūs, jie daugiau pradeda domėtis juos supančia aplinka, – pastebi dviejų vaikų mama. – Tada lengviausia mažylius sudominti virtuvėje randamais reikmenimis – mentelėmis, samčiais, plastikiniais indeliais su skirtingais dangteliais. Galima virtuvėje į apatinį stalčių įdėti mažyliui įdomių ir saugių daiktų, kad galėtų pats jį atsidaryti ir tyrinėti, kol mama gamins valgyti. Stalčiaus turinį kartkartėmis pakeiskite, kad mažylis neprarastų susidomėjimo.“

Pasak R. Šniokienės, nuo 12 mėnesių, kai mažylis pradeda vaikščioti, galima veiklas pritaikyti jo judėjimui lavinti.

„Duokite vaikui mažą krepšelį, įdėkite į jį kelis daiktus – tegul mažylis juos neša į kitame kambaryje padėtą dėžę, – idėjomis dalijasi pašnekovė. – Dvejų metų vaikui galima sugalvoti įvairių veiklų, skirtų spalvoms pažinti. Pavyzdžiui, išdėlioti žalios, raudonos ir mėlynos spalvų popieriaus lapus, o šalia į krepšelį sudėti tokių spalvų daiktus. Vaiko užduotis – surasti, ant kurio popieriaus lapo turi būti padėtas kiekvienas daiktas. Vėliau prasideda raidžių, skaičių pažinimo etapas. Trimečiai jau gali pasigirti gera fantazija, tad jiems labai patinka vaidmenų žaidimai. Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, mažiesiems visada smagu turėti kokią nors slėptuvę – būstinę, pastatytą iš pledų. Nepamirškime ir to, kad vaikams be galo naudinga aktyviai leisti laiką lauke, gryname ore.“

Pašnekovės teigimu, linksmi žaidimai namuose vaikams netgi gali padėti geriau pasiruošti kasdienybės iššūkiams. R. Šniokienė pasakoja, kad būdamas dvejų Bernardas labai bijojo kirpyklos. Todėl mama su sūnumi kirpyklą žaidė namuose.

„Pasisodinau jį, apgobiau skraiste, paėmusi elektrinį dantų šepetėlį imitavau skutimo mašinėlę, o tada plaukų džiovintuvu formavau šukuoseną. Vėliau jis mane „kirpo“. Pažaidėme taip tris vakarus ir vizitas kirpykloje vyko labai sklandžiai“, – džiaugiasi geru sumanymu.

Minimalizmu susidomėjau prieš metus, kai pradėjau ieškoti atsakymų, kodėl namai visada tokie netvarkingi. Atsakymas paprastas – turime per daug daiktų.

Pirktinių žaislų – kuo mažiau

Įdomu, kurie mamos pagaminti žaidimai labiausiai patiko R. Šniokienės atžaloms? Pašnekovės teigimu, abu vaikai yra labai skirtingi, turi savo pomėgių. Bernardui smagiausios buvo įvairios dėlionės, spalvų rūšiavimo žaidimai. Saulė pasižymi kiek kitokiais interesais.

„Vos sudėliojusi dėlionę dukra bėga tolyn. Saulei daug labiau patinka veiklos be aiškios pabaigos, pavyzdžiui, mano pastatytas miestas su gatvėmis. Dukrai nunėriau krepšelį, kuriame ji nešiojasi savo lėlytę, ją užkloja skarele ir labai rūpinasi, – šypsosi pašnekovė. – Man patinka, kad, Saulei pateikus naują žaidimą, vakare iš darželio grįžęs Bernardas visada jį taip pat išbando ir dar pasako savo pastabų. Tik vyras Justinas nelabai sužavėtas, kad namuose visada galima rasti krūvą tuščių kartoninių dėžių, o po sensorinių užsiėmimų su vaikais ant grindų mėtosi įvairių kruopų.“

Pasak R. Šniokienės, savos gamybos žaidimus ji kuria ne tik dėl vaikų ugdymo – siekia išvengti žaislų krūvos namuose, mokyti atžalas tvarumo.

„Minimalizmu susidomėjau prieš metus, kai pradėjau ieškoti atsakymų, kodėl namai visada tokie netvarkingi. O atsakymas paprastas – turime per daug daiktų, – požiūrį išsako pašnekovė. – Noriu savo vaikams ugdyti saikingo, sąmoningo vartojimo įpročius. Be to, mano nuomone, pirmuosius dvejus/trejus mažylio gyvenimo metus, kol vystosi labai skirtingi vaiko įgūdžiai, neverta pirkti daug žaislų, nes atžalai jie bus įdomūs ir naudingi trumpą laiką.“

Kūrybiškos mamos teigimu, šiuo atveju, puikia išeitimi gali tapti ne tik savos gamybos žaislai, bet ir žaislų nuomos paslauga, kuri jau teikiama ir Lietuvoje. Na, o jei labai norisi vaikui ką nors nupirkti, R. Šniokienė siūlo atkreipti dėmesį į įvairius konstruktorius. ,,Konstruktorius galima panaudoti statant garažą, namą ir pan. Tada nebereikia vaikui pirkti atskirų žaislų – lėlių namelio ar žaislinių mašinėlių garažo, – pastebi ji. – Be abejonės, svarbūs ir paties vaiko pomėgiai. Jeigu žaislas yra įdomus draugės mažyliui, dar nereiškia, kad jis patiks ir jūsų atžalai. Todėl protingiausia stebėti savo vaiką ir drauge atrasti jam įdomiausius žaidimus.“

Vaiko žvilgsniu

Kūrybiškai vaikus lavinančiai R. Šniokienei labai svarbu atžalas mokyti savarankiškumo. Tad kasdienybėje pašnekovė dažnai vadovaujasi Montessori metodika, kuria susidomėjo prieš kelerius metus. Ši metodika paremta pasitikėjimu vaiku ir yra labai naudinga, norint jį išmokyti savarankiškumo, nepriklausomybės, pagarbos aplinkiniams.

„Lietuvoje ši sąvoka kiek sugadinta, žmonės neretai ją tiesiog sieja su mediniais žaislais. Tačiau Montessori yra kur kas daugiau. Šis ugdymo metodas mane sužavėjo tuo, kad jis yra labai natūralus ir logiškas – jeigu nori, kad tavo vaikas taptų savarankiškas, turi jam suteikti tokių galimybių, – pastebi pašnekovė. – Pavyzdžiui, ruošiantis eiti į kiemą, visi tėvai nori, kad vaikas greičiau išmoktų apsirengti pats. Tačiau dažnai būna, kad prieškambaryje striukė kabo aukštai, suoliukas irgi pritaikytas tik suaugusiesiems. Todėl mes turime vaiką pasisodinti ant kelių, kad galėtume jam apauti batus, nukabiname ir jam paduodame striukę. Kodėl nepastačius mažos kėdutės, ant kurios mažylis galėtų atsisėsti? Kodėl neįrengus kabliukų mažajam pasiekiamame aukštyje?“

Pasak R. Šniokienės, Montessori metodika moko tėvus nusileisti žemyn – pritūpus ar atsiklaupus iki vaiko ūgio apeiti namus. Taip galima geriau suprasti, ką vaikas pasiekia ir ko ne.

„Mūsų namuose, kiek įmanoma, viskas pritaikyta mažiesiems, kad jie galėtų patys iš spintos pasiimti savo drabužius, žaislus, knygutes, patys nusiplautų rankas, pasiektų rankšluostį. Kiekviename kambaryje šiam tikslui yra paliktas laiptelis, ant kurio galima pasilipti“, – atskleidžia R. Šniokienė.

Atidžiai: smulkiąją motoriką lavinsime paragindami vaiką iš kiaušinio dėklo ištraukti susmeigtus pagaliukus. / R. Šniokienės asmeninio archyvo nuotr.

Savarankiškumo ugdymas

Kūrybinga moteris džiaugiasi sulaukianti šiltų žinučių iš kitų mamų, kurios dėkoja už namų gamybos žaidimų vaikams idėjas.

„Mamos rašo, kad jų vaikai labai smagiai žaidžia su namuose pagamintais žaidimais. Kartu sutaupoma lėšų, kurios kitu atveju būtų išleistos žaislams iš parduotuvės. Tokie atsiliepimai labai džiugina, nes mano tikslas ir buvo parodyti, kaip galima lavinti ir užimti vaiką neperkant brangių žaislų“, – pasakoja R. Šniokienė.

Pastaruoju metu ji dažnai sulaukia klausimų, ar Saulė daug žaidžia savarankiškai? „Iš tiesų ji tikrai ilgai gali žaisti savarankiškai ir net neabejoju, kad tai yra mano nuopelnas, – pripažįsta kūrybinga mama. – Nuo pat gimimo dukrai duodavau namų gamybos veiklų, skatinančių ją pačią ką nors atlikti. Grojantys ir blyksintys žaislai mažiesiems daro meškos paslaugą.“

Pašnekovė primena anglišką posakį, kad aktyvūs žaislai augina pasyvius vaikus, pasyvūs žaislai augina aktyvius vaikus. „Tad nebijokite naminių, pačių iš kartoninių dėžių pagamintų žaidimų, nes būtent jie skatins jūsų vaikų kūrybiškumą“, – linki R. Šniokienė.