Įvykdyti perversmą Lietuvoje Maskva planavo dar gerokai prieš 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Į savo planus tuometė sovietų vadovybė įtraukė ir kai kuriuos nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos politikus.
Kremliaus puoselėjamas projektas
Taip teigia ekspremjeras Gediminas Vagnorius, pasidalijęs prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykių priežastis ir padarinius.
Pasak G.Vagnoriaus, tuometė Sovietų Sąjungos valdžia dar 1990 m. pabaigoje sukūrė planą, kaip perversmą Lietuvoje organizuoti iš vidaus, tam tikrų lietuvių politikų, o ne emisarų iš Maskvos rankomis pakeičiant tuometę Lietuvos valdžią.
Esą buvo parinkti politikai, galėję tuo metu perimti vadovaujančius postus Vyriausybėje, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Anot ekspremjero, buvo numatytas ir kandidatas į valstybės vadovo pareigas tuomet ėjusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą vietoj Vytauto Landsbergio. Tarp Kremliaus parinktų politikų buvo ir vienas Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys, artimas V.Landsbergio bičiulis.
"Tai buvo Kremliaus puoselėjamas projektas, kaip nušalinti V.Landsbergį ir pakeisti kitus aukštus pareigūnus, kad jie būtų parankesni Maskvai ir galėtų vykdyti prosovietinę politiką", – teigė G.Vagnorius.
Jis pats tuo metu buvo Lietuvos kolektyvinio vadovaujančiojo organo – Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys. "Planas buvo sukurtas Maskvoje, mes apie jį sužinojome 1990 m. gruodžio 22 d., tai yra likus vos kelioms savaitėms iki Sausio 13-osios įvykių. Apie tokius Kremliaus planus mums pranešė Amerikos konsulas Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), kuris, matyt, su Jungtinių Valstijų vadovybės žinia apsilankė tuomet Lietuvoje ir mane bei dar kelis prezidiumo narius privačiai informavo apie tokį planą", – tvirtino G.Vagnorius.
Daug garsių pavardžių
Pasak ekspremjero, konsulas paminėjo ir kai kuriuos Lietuvos politikos veikėjus, kurie galėjo dalyvauti Maskvos surežisuotame plane. "Deja, tame plane buvo ir daug garsių lietuvių pavardžių, buvusių ir tuo metu dar veikusių politikų", – kalbėjo jis.
Tačiau G.Vagnorius atsisako įvardyti tų veikėjų pavardes, tvirtindamas, kad nėra prokuroras. "Negali kaltinti žmonių, kol jie gyvi. Nemanyčiau, kad reikėtų taip kompromituoti valstybę", – įsitikinęs ekspremjeras.
Anot jo, kai kurie politikai "vis dar viešai reiškiasi", o kiti jau pasitraukė iš politikos.
K.Prunskienės vaidmuo
Vis dėlto, iš G.Vagnoriaus kalbų galima suprasti, kad viena iš Maskvos numatytų politikos veikėjų, galėjusių prisidėti bandant įvykdyti perversmą, buvo tuometė premjerė Kazimira Prunskienė.
"Scenarijus buvo labai paprastas: sumanyta specialiai pakelti kainas, kad būtų sukeltas žmonių nepasitenkinimas, į pagalbą jiems, aišku, pasiunčiant karinius dalinius. Turėjo būti parengti darbininkų būriai, o iš tikrųjų – didžioji dalis buvo perrengtų kariškių, kurie turėjo ateiti ir šturmuoti parlamento rūmus. Taip pat buvo sumanytas premjerės vizitas į Maskvą, kur tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas turėjo padaryti pareiškimą, kad ji yra vienintelis sukalbamas žmogus Lietuvoje. Pagaliau, buvo numatyta pakeisti Seimo pirmininką. Yra žinomi ir asmenys, kurie turėjo atlikti tą vaidmenį – sukalbami žmonės, su kuriais galėjo bendrauti tuometė sovietinė valdžia", – pasakojo G.Vagnorius.
Įgyvendinta tik dalis plano
Pirma plano dalis buvo iš dalies įgyvendinta – 1991 m. sausio 7 d. K.Prunskienės Vyriausybė kainas pakėlė keturis kartus, kilo nemenkas visuomenės nepasitenkinimas. Tačiau jau kitą dieną Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas tai atšaukė. Tuomet, kai šis sprendimas buvo priimamas parlamente, K.Prunskienė lankėsi Maskvoje, susitiko su M.Gorbačiovu. Tačiau tos pačios dienos vakarą grįžusi į Lietuvą ji atsistatydino, protestuodama prieš tai, kad atšaukta kelti kainas.
Po kelių dienų Lietuvoje pradėjo siautėti sovietų kariškiai. Naktį į sausio 13-ąją jie, nužudę 14 Lietuvos laisvės gynėjų ir sužeidę bemaž tūkstantį, užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Tačiau planas šturmuoti parlamento rūmus nebuvo įgyvendintas. Iki šiol neaišku kodėl – ar todėl, kad sovietų kariškiai išsigando galimų labai gausių aukų, ar todėl, kad nepavyko įbauginti ir destabilizuoti padėties Aukščiausiojoje Taryboje ir Vyriausybėje.
Tą naktį į Druskininkus išvyko vos prieš kelias dienas paskirtas premjeras Albertas Šimėnas. Todėl, gavę žinių apie sovietų kariškių agresiją ir dingusį premjerą, Vyriausybės rūmuose susirinkę ministrai netikėtai sulaukė K.Prunskienės, kuri bandė destabilizuoti padėtį, agituodama "imti valdžią į savo rankas". "Bet dauguma ministrų nesutiko, todėl tas planas sužlugo", – sakė G.Vagnorius.
Jis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo tą naktį buvo paskirtas premjeru vietoj "nežinia kur esančio" A.Šimėno.
"Yra subtilių aplinkybių"
Sausio 13-osios bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis, paklaustas apie galbūt įtrauktus lietuvius politikus į perversmo Lietuvoje organizavimą, pripažino, kad byloje "yra tam tikrų subtilių aplinkybių".
Anot prokuroro, dar 1990 m. pabaigoje Maskvoje buvo parengtas vadinamojo prezidentinio (turimas galvoje tuometis sovietų prezidentas M.Gorbačiovas – red. past.) valdymo įvedimo planas. "Nuolat tam tikri asmenys keliavo iš Maskvos į Lietuvą ir atgal, buvo suformuotas vadinamasis Nacionalinio gelbėjimo komitetas, perversmo centras veikė Vilniuje, kariniame Šiaurės miestelyje. Ruošiant Sausio 13-osios bylą buvo aktyviai tiriama ir versija dėl to, kas galėjo užgrobti Lietuvos valdžią, jeigu perversmas būtų įgyvendintas iki galo ir pavyktų", – pasakojo K.Betingis.
Jis teigiamai atsakė į klausimą, ar Maskvoje parengtame perversmo plane buvo numatyti asmenys, kurie turėjo užimti tam tikras vadovaujamas pozicijas Lietuvoje. Tačiau prokuroras griežtai atsisakė tuos kandidatus įvardyti. "Jokių personalijų tikrai neminėsiu", – tvirtino jis.
Nuteisti keli prosovietiniai veikėjai
Sausio 13-osios įvykių byla buvo baigta ir teismui perduota 1996 m. birželio 19 d. Tų pačių metų spalį vykusiame teismo posėdyje nuspręsta nagrinėti tik Lietuvos teisėsaugos žinioje buvusių kaltinamųjų padarytas veikas, o pasislėpusių nuo tyrimo įtariamųjų atžvilgiu surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą atskirti.
Po trejų teisminio nagrinėjimo metų už dalyvavimą antivalstybinių organizacijų veikloje, už kurstymą nužudyti laisvės gynėjus ir dėl kitų nusikaltimų kaltinamieji nuosprendžiai paskelbti prosovietiniams veikėjams Mykolui Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui. Jie dalyvavo rengiant perversmą ir jį įgyvendinant, buvo vadinamojo nacionalinio gelbėjimo komiteto nariai.
Kai kurie įtariamieji tebesislapsto Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios nesutinka Lietuvos teisėsaugai jų išduoti.
8p. skaitykite: Istorinio Sausio paslaptys ir mįslės.
Naujausi komentarai