Griežta, reikli ir valdinga – tokią kandidatę į prezidentus Dalią Grybauskaitę esame įpratę matyti. "Juokaujate? Ji visai ne tokia!" – sako buvę eurokomisarės mokytojai ir draugai.

Ką slepia eurokomisarės kaukė?

Dar tada, kai teliuškavome, rodės, ant ekonominio pakilimo bangos, į šalį iš Briuselio grįžusi eurokomisarė, o dabar ir kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė grūmojo pirštu: neišlaidaukite, ne metas puotauti – artėja sunkūs laikai.

Anuometis premjeras Gediminas Kirkilas tai vadino vandens drumstimu ir primygtinai ragino padėties nedramatizuoti. Eurokomisarės tiesmukiškumas ir kategoriškumas tada buvo tiesiog neparankus.

Bet ji tūkstantį kartų buvo teisi, kaip pasakytų dainininkas Marijonas Mikutavičius, prieš savaitę sveikinęs kandidatę į prezidentus tapus Lietuvos metų moterimi.

"Jei jūs ten (prezidentūroje – red. past.) būsite, neužmirškite, kad mes šiek tiek pažįstami", – juokais meilinosi M.Mikutavičius. Atsakydama į tai D.Grybauskaitė tik santūriai šypsojosi. Tų šypsenų kandidatės į prezidentus veide pastaruoju metu šmėkštelėja vis daugiau. Ją artimiau pažįstantys žmonės sako, kad moteris turi netgi labai neprastą humoro jausmą.

Kokius dar asmenybės bruožus po dažniausiai šalta ir griežta eurokomisarės kauke slepia užsienio spaudos su britų ekspremjere Margaret Thatcher lyginama D.Grybauskaitė? Ar jai pelnytai peršamas geležinės ledi įvaizdis?

Parašus rinktų nedvejodama

"Prisimenu susikaupusią, rimtą, mąslių akių mergaitę", – taip savo buvusią mokinę, o dabar eurokomisarę apibūdino lietuvių kalbos D.Grybauskaitę Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija) mokiusi pedagogė Rima Žemaitienė.

Tai iš esmės viskas, ką ji gali papasakoti apie D.Grybauskaitę. "Ją mokiau tik trejus metus. Tai buvo mano darbo pradžia – pirmoji mokinių laida. Žinote, jaunas pedagogas būna egoistiškas, jis labiau nuogąstauja dėl to, kaip jam seksis vesti pamoką, o ne stebi mokinius", – prisipažino R.Žemaitienė.

Buvusios mokinės gyvenimą ji kur kas akyliau stebi dabar: "Gerbiu ją ir esu dėkinga už prisiimtą pareigą. Jei kas nors paprašytų rinkti parašus, nedvejočiau nė akimirkos."

Veržli krepšinio žaidėja

D.Grybauskaitė gimė ir augo neseniai restauruotame name sostinės Vilniaus gatvėje. Nukulniuoti į mokyklą jai teužtrukdavo tris minutes.

Portalo alfa.lt rengtoje vaizdo konferencijoje paklausta, ar bėgdavo iš pamokų, D.Grybauskaitė atvirai prisipažino: "Buvo. Kartais. Visko."

Pirmūne jos nepavadinsi: "Zubryba" nebuvau. Mokiausi ketvertais." D.Grybauskaitė daugiau dėmesio skyrė tik širdžiai artimoms disciplinoms: istorijai, geografijai, fizikai.

O krepšinį ji uoliai žaidė net vienuolika metų – priklausė Lietuvos jaunių krepšinio rinktinei.

"Aistra krepšiniui liko, tačiau pati nežaidžiu – amžius nebe tas", – šyptelėjo D.Grybauskaitė.

Dabar ji sportuoja nebe taip intensyviai, tačiau neišsižada baseino, dviračio ir taiči. Atletiška moteris sveikata nesiskundžia. Tik skaitydama nosį pabalnoja akiniais.

Kieta moteriškė prieš V.Putiną

Ne paslaptis, kad visuomenės favorite kandidatų į prezidentus kovoje laikoma politikė domisi ir Rytų dvikovomis – turi netgi juodą karatė diržą.

D.Grybauskaitės kaip kietos moteriškės įvaizdis jau tapo humoristų duona. Štai "stand up" komedijos vilkai trečiadienį sostinės klube "Tamsta" pasakojo: "Viskas! Baigėsi Putino era. Dabar bus Grybauskaitė. Dziudo juodas diržas – ne lygis. Karatė – kitas reikalas. Įsivaizduokite: pirmas Grybauskaitės kaip prezidentės vizitas į užsienį, tiesiai į Maskvą. Grįžta: paaky – didžiulė mėlynė, viena koja raiša, bet praneša: okupacijos žala bus atlyginta! Tuo metu Rusijoje paskelbiama, kad Putinas nukrito nuo laiptų ir dabar guli reanimacijos skyriuje. Bet okupacijos žala tikrai bus atlyginta!"

Drąsi, bet ne akiplėša

Nuo antros iki vienuoliktos klasės anglų kalbos D.Grybauskaitę mokiusi Stefanija Kasiulaitienė neabejojo: "Tokį humorą Dalytė suprastų – juoktis ji tikrai moka. Dalytė labai paprasta ir neturi arogancijos. Tiesa, ji visada išsiskyrė savo tiesumu, žodžių kišenėje neieškodavo, buvo drąsi, bet ne akiplėša. Ji – sportininkė. O sportuojantys žmonės visada siekia pergalių – jų mentalitetas toks."

Moteris neslėpė: anglų kalbą D.Grybauskaitė mokėsi vidutiniškai. "Bet užsispyrimo turėjo. Prisimenu, grįžusi iš mokslų Rusijoje ji užsuko pas mane ir sako: "Mokytoja, patarkite, kaip man anglų kalbą atgaivinti." Daviau jai knygų, dar pasisiūliau padėti, o ji: "Ne, aš savarankiškai." Dabar pasiklausau – kalba puikiai", – džiaugėsi pedagogė.

Viskas – kaip ant delno

D.Grybauskaitė ne iš tų, apie kurios vaikystę ar išdaigas mokyklos suole būtų galima pasakoti be atokvėpio – augo iš pirmo žvilgsnio nei charizma, nei ypatingais gabumais neišsiskirianti mergaitė.

Didelio mokytojų dėmesio ji nereikalaudavo, buvo savarankiška ir tyli. Draugų turėjo, tačiau visada atrodė truputį vienišė.

"Namuose sąlygos, matyt, buvo kuklios, rengdavosi paprastai. Tais laikais visi mokiniai vilkėjo uniformas ir tarsi neturėtų matytis skirtumo, bet viskas – kaip ant delno. Žiūrėk, kas nors kramtomąją gumą čiaumoja, o ji – ne. Tėvai po užsienius nevažinėjo", – prisiminė S.Kasiulaitienė.

Tėvai – pardavėja ir vairuotojas

"Jie buvo paprasti žmonės, – apie šviesaus atminimo D.Grybauskaitės tėvus tarė buvusi politikės bendraklasė ir draugė iki šios dienos Aurelija Juškevičienė. – Jei atvirai, net nežinau, ką jos tėtis dirbo, nors jį patį labai gerai atsimenu. Dalios tėtis buvo labai simpatiškas, linksmas vyras, turėjo nepaprastai gerą humoro jausmą, buvo garbanotais plaukais ir mėlynomis kaip Dalios akimis. O dėl darbų... Kai buvome vaikai, prisiekiu, mums tikrai nerūpėjo, kas tie mūsų tėvai."

"Mano vaikystė buvo graži", – su sentimentalumo gaidele balse trečiadienį internetu atsakinėdama į klausimus prisiminė ir D.Grybauskaitė.

Iš Biržų rajono kilusi jos mama į sostinę persikėlė iškart po to, kai Vilnius buvo grąžintas Lietuvai – 1939 m. Tėvo šaknys Kėdainiuose. Į Vilnių jis atkeliavo po Antrojo pasaulinio karo.

Mama "Vaikų pasaulyje" dirbo pardavėja, tėvas – vairuotoju. "Jie buvo pasipriešinimo dalyviai, tėtis tarnavęs Plechavičiaus kariuomenėje. Tai karta, kuri išgyveno karą, ištvėrė Stalino represijas. Tėveliai buvo darbštūs ir sąžiningi žmonės. Jie išmokė mane nemeluoti ir dirbti tiek, kiek reikia", – pasakojo kandidatė į prezidentus.

"Negi tu ją skaitysi?!"

"Dalia skaitė ir skaitė, – prisiminė A.Juškevičienė. – Mano tėvai namuose M.K.Čiurlionio gatvėje turėjo didžiulę biblioteką. Dalia vieną po kitos imdavo tokias knygas, kad aš net stebėdavausi: "Negi tu ją skaitysi?!" Politinę ekonomiją ji krimto dar septintoje klasėje. Mano tėvo Dalia atsiklausdavo, ar gali pieštuku pasibraukti kai kurias vietas. "Brauk tu, vaikeli, ką nori", – sakydavo jis, neslėpdamas nuostabos, kad ji tokiais rimtais dalykais domisi."

Pati D.Grybauskaitė yra prisipažinusi, kad vaikystėje kieme ją rasti buvę sunku, nes mergaitę visiškai pakerėjęs knygų pasaulis. Trylikametė ji jau skaitė filosofines knygas.

Ši literatūra buvo pirmasis žingsnis, priartinęs būsimąją Europos komisarę prie pasirinktos specialybės – politinės ekonomijos.

Būtent tokios disciplinos studijuoti D.Grybauskaitė išvyko į tuometį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Ten ji septynerius metus mokėsi aukštojoje ekonomikos mokykloje ir kartu dirbo kailių fabrike "Rot-Front". Iš pradžių buvo paprasta darbininkė, vėliau tapo laborante.

"Ryšį palaikėme laiškais. Studijos jai patiko, o darbas buvo nelengvas, tačiau Dalia niekada nesiskundė. Kai grįždavo, mačiau, kad jai sunku, net sąžinė graužė, kad man čia paprasta: studijavau mediciną, gyvenau medikų šeimoje", – prisiminė A.Juškevičienė, D.Grybauskaitei patikėjusi savo dukters krikštamotės vaidmenį.

Greitakalbė be didybės manijos

Jei reikėtų peties išsiverkti, A.Juškevičienė nedvejodama skambintų D.Grybauskaitei. "Tie, kas mano, kad ji šalta, labai klysta. Dalia švelni ir empatiška. Tiesa, niekada nesu mačiusi, kad ji būtų suglebusi fotelyje ir skundusis nuovargiu. Ji gyvybinga, linksma ir energinga.

Keliasi labai anksti, todėl spėja daug nuveikti. Baisiai nemėgsta vėluojančių žmonių, negali pakęsti nepunktualumo. Ji bodisi tais, kurie žada, nors tikrai negalės ištesėti. Mano dvi suaugusios dukros ją tiesiog dievina. Jei reikėtų nuomonės, dar nežinia – mano ar Dalios – labiau paklausytų.

Vaikams ji – autoritetas, nes nuo mažens bendravo su jais kaip su sau lygiais. Ir svarbiausia, Dalia niekada nesirgo didybės manija", – draugei komplimentų negailėjo vienai farmacijos bendrovei vadovaujanti A.Juškevičienė.

D.Grybauskaitės paprastumu neatsistebi ir pedagogė S.Kasiulaitienė.

"Kai Dalytę išrinko eurokomisare, susijaudinau iki ašarų, todėl parašiau jai atviruką ir nusiunčiau į Briuselį. Po kiek laiko ji man skambina. Sakau, žinai, Dalyte, noriu matyti tave prezidente. O ji: "Na jau savęs tai nekelsiu į prezidentus!" Plepame, o ji klausia: "Mokytoja, kodėl taip skubate kalbėti? Gi už telefoną jums nereikės mokėti." Toks juokas pašoko: tai ji mokykloje buvo greitakalbė. Kai eilėraštį atmintinai sakydavo, baisiausiai skubėdavo", – šypsojosi buvusi D.Grybauskaitės anglų kalbos mokytoja.

Niekam nebuvo įdomi?

D.Grybauskaitė neturi nei brolių, nei seserų. "Bent jau tų, apie kuriuos žinočiau, neturiu, nes augau viena", – juokavo eurokomisarė. Į internautų užduodamus klausimus ji atsakinėja laisvai ir nuoširdžiai. Visada žvelgia tiesiai į televizijos kameras.

Kaip atsitiko, kad dažno lietuvio žinios apie vilties prezidente jau dabar tituluojamą D.Grybauskaitę apsiriboja vos vienu kitu faktu?

"Ji gana tiesi ir atvira. Iki šiol, matyt, jos gyvenimas niekam nebuvo įdomus. Niekas nesiteiravo, tai ir nėra tos informacijos", – svarstė A.Juškevičienė.

Juoda duona ir baltas sūris

Iš tiesų žurnalų viršelių herojė D.Grybauskaitė buvo vos kelissyk. Tačiau neatrodo, kad kandidatė į prezidentus vengtų apie save kalbėti. Pastaruoju metu ji kaip niekada žurnalistų graibstoma persona. Galbūt eurokomisarei artimesnės šalies ekonomikos, politikos ar socialinio gyvenimo temos, bet ji toli gražu neignoruoja ir asmeninių klausimų.

Ar esate tikinti? Lankotės bažnyčioje? "Taip", – nė akimirkos nesudvejojusi atsakė ji. Kokius kvepalus mėgstate? "Su jais problema. Laiko dažniausiai turiu mažai, todėl kvepalais rūpinuosi oro uostuose: užbėgu, pauostau ir nusiperku. Paskutiniai – "Estee Lauder Pleasures", – atsivėrė.

Kostiumėlių ji nesisiūdina, o įsigyja parduotuvėse. Kaip pati sako, per dešimt minučių. Labiausiai patinka mėlynos spalvos drabužiai – dera prie akių.

Geriausios lauktuvės į Briuselį – juoda duona, baltas sūris ir saldainiai "Vilnius".