Kelerius metus Lietuvos Valstybės gynimo taryboje (VGT) dauguma narių buvo moterys. Tačiau po pastarųjų Seimo rinkimų ir sudarius naują Vyriausybę padėtis kardinaliai pasikeitė.

Pirmininkė – moteris

Nuo 2009 m. rudens iki šių metų gruodžio vienoje iš Lietuvos Konstitucijos numatytų valstybės institucijų – VGT – iš penkių narių trys buvo moterys.

Pagal Konstituciją svarbiausius su valstybės gynimu susijusius klausimus svarstančios ir koordinuojančios VGT nariai tėra penki – prezidentas, kuris kartu yra ir vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Ilgą laiką visas šias pareigas ėjo tik vyrai. Tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai konservatorė Irena Degutienė dukart laikinai ėjo premjero pareigas ir VGT sprendė ne vieną svarbų su šalies saugumu susijusį klausimą, šios institucijos posėdžiuose pirmąkart dalyvavo moteris.

2008 m. gruodį krašto apsaugos ministre tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Juknevičienė. Ji tapo pirmąja nuolatine VGT nare moterimi.

2009 m. liepą pačiai VGT pradėjo vadovauti moteris, kai Prezidente buvo išrinkta, prisiekė ir valstybės vadovo bei vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas eiti pradėjo Dalia Grybauskaitė.

Tų pačių metų rugsėjį į Seimo pirmininko pareigas buvo išrinkta I.Degutienė. Taip ji tapo trečiąja moterimi iš penkių nuolatinių VGT narių.

Likusieji du VGT nariai pastaruosius trejus metus buvo vyrai – ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir kariuomenės vadas brigados generolas Arvydas Pocius.

Pasikeitė trys nariai

Po šiemet spalį vykusių Seimo rinkimų ir naujo parlamento darbo pradžios Seimo pirmininko pareigas iš I.Degutienės perėmė Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas. Jis iškart tapo VGT nariu.

Gruodį prisiekė ir darbą pradėjo premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama nauja šalies Vyriausybė. Joje krašto apsaugos ministro pareigas perėmė irgi socialdemokratas Juozas Olekas.

Tiek A.Butkevičius, tiek J.Olekas irgi tapo nuolatiniais VGT nariais.

Kariuomenės vadu išliko generolas A.Pocius.

Tad šiuo metu iš penkių VGT narių keturi yra vyrai. Bet šiai institucijai tebevadovauja moteris – Prezidentė D.Grybauskaitė.

Paprastai VGT posėdžiuose dalyvauja ir kiti aukšti pareigūnai – vidaus ir užsienio reikalų ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai, Valstybės saugumo departamento vadovas. Tačiau jie nėra nuolatiniai VGT nariai.

Neaišku, kada pirmasis posėdis

VGT posėdžiauja gana retai – vidutiniškai tik kelis kartus per metus. Posėdžiuose paprastai aptariami strateginiai su Lietuvos kariuomenės aprūpinimu, taip pat bendri su nacionalinio saugumo užtikrinimu susiję klausimai. Pagal įstatymą ši institucija „svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais“.

Prie VGT įgaliojimų priskiriama „užsienio ir vidaus politikos nuostatų, garantuojančių nacionalinį saugumą bei teritorinį vientisumą, svarstymas“, „valstybės valdymo institucijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklos koordinavimas“, „strateginių krizių valdymo gairių nustatymas“ ir kiti.

Be to, nuo 2013-ųjų pradžios įstatymas įpareigoja VGT „tvirtinti žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, žvalgybos institucijų veiklos strategijas, vertinti žvalgybos institucijų metines veiklos ataskaitas, žvalgybos informacijos atitiktį žvalgybos informacijos poreikiams ir prioritetams, nustatyti žvalgybos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis gaires“.

VGT sekretorius yra Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Prezidentūra dienraščiui pranešė, kad konkreti naujos sudėties Gynimo tarybos pirmojo posėdžio data dar nenumatyta.