„Išties turime labai gražių pavyzdžių, bet turime ir didesne prasme abejingumo, tai to abejingumo, ypač kai tai liečia mūsų žmogų, neturėtų būti, ir kviečiau savivaldos vadovus, kad nereikia laukti, kada žmogus ateis pagalbos, dažnas ir neateina (...). Dabar merai rinkti tiesiogiai, jie turi eiti pas žmogų, jie turi žmogui padėti“, - žurnalistams po susitikimo su merais sakė šalies vadovė.

Susitikime kalbėta, kaip mažinti socialines problemas – priklausomybes, savižudybes, smurtą ir skatinti įvaikinimą bei globą.

„Svarbiausia, kaip minėjau, nelaukti, kada driokstels, o preventyviai mėginti (spręsti): vis tiek žino, kur yra socialiai rizikingos šeimos, kam reikalinga pagalba. Ta filosofija, kad mes valdžia ir pas mus turi ateiti, yra labai klaidinga“, - sakė prezidentė.

Ji neišskyrė problematiškiausių savivaldybių, o atkreipė dėmesį į gerai besitvarkančias.

„Pradėkime nuo gerų pavyzdžių: mes turime, pavyzdžiui, savivaldybių, kuriose ir globos namų beveik nėra, tai ir Alytus, ir Druskininkai, mes turime, pavyzdžiui, Birštono savivaldybę, kuri labai sėkmingai ir šauniai dirba su nevyriausybinėmis organizacijomis, skiria net 6 proc. savo biudžeto, kai bendras vidurkis yra tik 0,8 procento“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentūra, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog savivalda nepakankamai efektyviai naudoja instrumentus socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, pernai savivaldybės nepanaudojo 55 proc. tam skirtų lėšų - daugiau kaip 125 mln. eurų.

Visos savivaldybės nuo 2014 metų turi daugiau teisių skirstant piniginę socialinę paramą ir jai nepanaudotas lėšas taip pat gali leisti savarankiškai.

Savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, jog, jo duomenimis, dauguma savivaldybių tinkamai naudoja socialinėms reikmėms skirtas lėšas.

„Aš negaliu atsakyti už 60 savivaldybių, bet už vieną tikrai atsakau. Asociacija nėra ta, kuri gali nurodinėti savivaldybėms, kaip naudoti lėšas ir kur jas naudoti, bet, mano žiniomis, dauguma savivaldybių būtent socialinėms reikmėms naudojo tas lėšas“, - sakė R.Malinauskas.

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas tuo metu teigė, kad apie lėšų socialinei paramai panaudojimo problemą „yra kur pagalvoti“. Kartu jis sakė, kad Panevėžio valdžia stengiasi būti atvira gyventojams, o į jų lūkesčius tikisi geriau įsigilinti įsteigusi seniūnijas.

„Manome, kad decentralizuojant savivaldą, artinant ją prie žmonių, tai yra būtina ir žygius ta linkme pamažu darome“, - sakė Panevėžio meras.

Alytaus meras Vytautas Grigaravičius irgi sakė, kad miestui galėtų būti naudingas seniūnijų steigimas.

„Seniūnaičiai neturi tvirto pagrindo po kojomis, tai yra blogai, bet tie, kurie dirba, dirba daug, teikia mums įvairių pamąstymų, informacijos (...). Jeigu būtų seniūnijos, būtų kitaip, būtų geriau“, - svartė jis.

Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga 19 tūkst. vaikų, nuo įvairių priklausomybių kenčia 55 tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas, o savižudybių skaičius yra beveik tris kartus didesnis nei ES vidurkis – šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių.