Panemunės tiltas, kaip žinome, šiuo metu neegzistuoja, jo nėra ir nežinia, kada bus. Tačiau vardą greit jau gali turėti, neegzistuojantį tiltą naujasis vicemeras siūlo pavadinti Algirdo Mykolo Brazausko vardu.

Žinoma, galime džiaugtis, kad vicemeras mėgsta Algirdą Mykolą, o ne Harį Poterį, tačiau vicemerai keičiasi, o pavadinimai išlieka ilgam. Kažkas pasiūlo, o gyventi su tuo tenka mums. Kuo tas Algirdas Mykolas itin susijęs su Kaunu ir Panemune – irgi neaišku. Gal kiek daugiau negu Kauno garbės pilietis Aleksandras Kwasniewskis, bet neitin. A.Kwasniewskio regalijos, žinoma, buvo visiškas siurrealizmas, valdininkai šiuo bruožu kartais pranoksta Salvadorą Dali.

Su pavadinimais reikia elgtis subtiliai, nekaišioti ne tik niekam nežinomų, bet ir visiems žinomų. Sovietų Sajungoje viskas buvo pavadinta Lenino vardu, Estijoje – Kalevo, Lietuvoje – Vytauto Didžiojo. Prancūzijoje Napoleono vardu buvo pavadinti tik du dalykai – brendis ir tortas, puikus pasirinkimas.

Čia apie savus vardus, yra dar ir nesavų. Tiesą sakant, jei tas tiltas būtų pavadintas kokio Kristoforo Kolumbo vardu, man būtų įdomiau, nes skatintų fantazuoti. Algirdas Mykolas, nors ir garbingas žmogus, fantazuoti neskatina. Neaišku, kodėl jo vardu reikia pavadinti būtent tiltą. Tegu vicemeras ką nors pastato ir tą „ką nors“ pavadina jam pačiu gražiausiu vardu.

Pavadinimai iš tiesų žymi tam tikrą laiką, konjunktūrą, primena, kas tuo metu buvo valdžioje, o juk iš esmės turėtų būti viršlaikiniai, išliekantys, atpažįstami ir po daugybės metų. Ko dabar vertas Čečėnijos aikštės pavadinimas? Ar ten pritvirtinti lentelę, kad čia turima galvoje ne Achmado Kadyrovo, o Džocharo Dudajevo Čečėnija?

Aleksoto tiltas tapo Vytauto Didžiojo. Kodėl? Kleboniškio tiltas tapo Alfonso Meškinio. Pirmąjį asmenį žino visi, antrojo nežino niekas. Ir vienu, ir kitu atveju, manau, perlenkta. Vytauto Didžiojo atveju per banalu, o ir tiltas per menkas. O inžinierius A.Meškinis vargu ar nusipelnė tapti tiltu, pakako, kad jį pastatė. Įdomu ar nors vienas gatvėje sutiktas kaunietis pasakytų, kur yra A.Meškinio tiltas. O kur yra Kleboniškio – pasakytų visi.

Tas pats su gatvėmis. Kaune yra net Salierų ir Pastarnokų gatvės, o kokio Antano Šabaniausko – ne. Pavadinimai yra savotiška architektūra, tik dvasinė. Jeigu ką ir reikėtų neatidėliotinai kuo nors pavadinti, tai neveikiantį auksinį tualetą jį inspiravusio valdininko vardu. Tam pritarčiau iš visos širdies.