Kad ir kaip gražiai šviestų senosios lempučių girliandos ant savivaldybės pastato, jos nepermuša tamsos, kurioje skendi dalis miesto gatvių. Per pačias šventes, tiesa, šviesos visame mieste turėtų padaugėti, tačiau kas bus peržengus metų ribą, kol kas nežinia. Nežinia ir kiek dar žvakelių bus uždegta žuvusiems pėstiesiems atminti.

Miesto ūkvedžiai džiaugiasi: išjungus dalį gatvių šviestuvų, per 1,5 mėnesio sutaupyta 150 tūkst. litų. Prisiminus, kad per tris paskutiniuosius šių metų mėnesius savivaldybė tikėjosi išlaidas gatvėms apšviesti sumažinti apie 235 tūkst. litų, taupymo planai, tikėtina, bus ir viršyti. Sumos – didelės. Tik nė viena jų neverta nė menkos dalies nė vieno tamsioje gatvėje žuvusio kauniečio gyvybės.

Nuo spalio penki iš šešių žuvusių pėsčiųjų Kaune po automobilio ratais pateko tamsiuoju paros metu, net keturi – pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė visos kaltės dėl šių mirčių neprisiima, tikina, esą apšvietimas sumažintas iki proto ribų, kurias, tiesa, lapkritį pakoregavęs tirštas rūkas.

Kalčiausi dėl savo žūties eismo dalyviai, o ne tie, kas išjungė gatvių lemputes, antrina ir policijos pareigūnai. Ar nukentėjusieji nežinojo, kad atšvaitą segėti privaloma visada, jei rengiesi žengti į važiuojamąją dalį?

Skaitome Kelių eismo taisykles (KET). Jose parašyta: "Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą." Ar čia ta KET vieta, kurią perskaičius reikia suprasti, kad atšvaitas privalomas ne tik tiems, kas pėdina neapšviesta važiuojamąja dalimi, bet ir kertantiesiems gatvę (taip pat ir per perėją), t.y. visiems kauniečiams be išimčių?

Na, visų taisyklių subtilybių nesupratimas kaip ir pačių taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tik ką daryti, jei kauniečiams atrodo, kad apšviestos gatvės – nuo gyvenimo mieste neatsiejamas patogumas? Juolab kai tas miestas – antrasis pagal dydį valstybėje, o už lango – XXI a., kurio bent jau pirmoji pusė bus pažymėta kaip energiją taupančių technologijų vystymosi.

Nors... Koks čia technikos progresas... Juk, kaip sako pareigūnai, miestiečiai net elementarių veiksmų viešumoje nebemoka atlikti. Va, eidami per perėjas, velka koją už kojos, užsideda ausines ir klausosi muzikos, kalba mobiliaisiais telefonais. O juk perėja – ne parkas, negalima atsipalaiduoti.

Palygindami su parkais, mūsų angelai sargai kiek perlenkė. Kur jau kur, bet Kauno parkuose tokiu metų laiku, gyvenant tokiu taupymo režimu, budrumo geriau neprarasti.

Vis tiek labai ačiū pareigūnams už tai, kad primena mums KET. Gal ta proga subtiliai užsimintų miesto valdžiai, kad ši turi ne tik teises (pvz., skirstyti, kaip išmano, biudžeto lėšas), bet ir pareigas (pvz., rūpintis saugumu mieste)? Atšvaitais pėsčiąjį gali padaryti matomą, tačiau visų miesto tarpuvarčių ir parkelių neapšviesi.