„Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras.

„Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis.

Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst. dolerių (apie 12,7 tūkst. eurų) žmonių kontrabandininkui Turkijoje.

Šis pasirūpino jo kelione iš Irako į Turkijos miestą Izmirą, iš kur A. Taheras Mohammedas atskrido į Minską.

Praleidęs dvi dienas viešbutyje, jis ir dar 100 migrantų buvo nuvežti prie Baltarusijos sienos su Lietuva.

Vos kirtęs sieną, irakietis buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kuriems aiškino bėgęs nuo grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistų, kaip ir jo šeima.

„Niekada negrįšiu į Iraką, jie mane nužudys“, – sako migrantas.

„Atvykau į Europą surasti savo šeimos. Turiu septynis brolius ir mamą, jie irgi pabėgę, bet aš nežinau, kur“, – tikina jis.

Migracijos departamento specialistai dar turės patikrinti, ar A. Taheras Mohammedas, kaip ir keli tūkstančiai kitų į Lietuvą šiemet neteisėtai atvykusių migrantų, sako tiesą apie jiems gimtinėje kilusį pavojų.

Scanpix nuotr.

Iki šiol Lietuva atmetė apie 200 migrantų prieglobsčio prašymų ir nė vieno nepatvirtino, o tai skatina Lietuvos pareigūnus ir politikus teigti, kad jie tėra ekonominiai migrantai, besinaudojantys tarptautine pabėgėlių apsaugos sistema.

Didžioji dalis atvykėlių neturi jokių asmens dokumentų. A. Taheras Mohammedas tvirtino, kad pasą iš jo paėmė kontrabandininkas Turkijoje, žadėjęs nusiųsti jį į Europą. Dar vienas migrantas, į Lietuvą atsivežęs paso kopiją tvirtino, kad dokumento jam neatidavė viešbutyje Baltarusijoje.

Lietuvos pareigūnai spėja, jog didžioji dalis migrantų dokumentus tiesiog išmeta. Nesant galimybės atvykėlius identifikuoti, jų gražinimas į kilmės šalį užtrunka daug ilgiau.

Konfliktų židinys

A. Taheras Mohammedas yra vienas iš kelių šimtų migrantų Rūdninkų poligone – Šalčininkų rajone esančioje Viešojo saugumo tarnybos pratybų bazėje.

Ši migrantų apgyvendinimo vieta pastarosiomis savaitėmis tapo aršių diskusijų objektu ir tapo tiek lietuvių baimių, tiek migrantų nepasitenkinimo esama padėtimi iliustracija.

Atvykau į Europą surasti savo šeimos. Turiu septynis brolius ir mamą, jie irgi pabėgę, bet aš nežinau, kur.

„Kaip mes galime miegoti kiaurose palapinėse, kaip mums gali užtekti maitinimo vieną kartą per dieną? Jie su mumis čia elgiasi kaip su gyvuliais. Vanduo čia netinkamas nei gerti, nei maudytis“, – tvirtina migrantas.

„Mums turi pakeisti stovyklą, nes ji netinkama žmonėms gyventi. Po kokių 20 dienų čia bus šalta. Artėja žiema“, – sako jis.

Šios savaitės pradžioje migrantai Rūdninkuose sukėlė neramumų. Susirinkę į grupelę reikalauti laisvės ir geresnių gyvenimo sąlygų, jie buvo išvaikyti, pareigūnams panaudojus ašarines dujas.

BNS kalbinti migrantai teigė nedalyvavę proteste, tačiau palaikantys reikalavimus.

„Mes norime laisvės, mes norime gerų sąlygų. Mes norime būti vadinami pabėgėliais, o ne nusikaltėliais. Mes ne nusikaltėliai“, – sako 22 metų irakietis Husseinas Ali.

„Mūsų gyvenimas buvo pavojingas ir dabar mes norime gyventi saugiai. Tik tiek“, – teigia jis.

Liepą pareigūnams teko jėga patraukti prieš migrantų apgyvendinimą poligono prieigose protestavusius žmones, kai šie neleido pravažiuoti link jo važiavusiems sunkvežimiams, vežusiems įrangą palapinių miesteliui įrengti.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Vietiniai sako nerimaujantys dėl savo saugumo.

„Jų labai daug. Aš jų nemačiau ir nieko apie juos nežinau, bet manau, kad tai nėra gerai“, – sako Zofija, 88-ių pensininkė.

„Man baisu nuo pat pirmos dienos. Bijau viena likti namuose, bijau, kad jie pabėgs. Ne taip ten stipriai viskas ir saugoma“, – priduria ji.

Migrantai Rūdninkuose sako stebintys naujienas Lietuvoje ir ragina jų nebijoti.

„Mes gerbiame nuomonę ir suprantame, kad žmonėms gali būti baisu, bet daugelis mūsų čia yra geri vyrukai. Visose šalyse yra gerų ir blogų žmonių“, – tvirtina H. Ali.

„Buvo baisu“

Lietuva kaltina Baltarusijos režimą neteisėtų migrantų antplūdžio organizavimu. Šalies pareigūnų teigimu, keliomis dešimtimis kartų išaugusius migracijos rodiklius lemia Baltarusijos Irake išvystytas kelionių agentūrų tinklas, dalis kurių oficialiai teikia ir sienos su Lietuva kirtimo paslaugas, liberali vizų politika ir netgi baltarusių pasieniečių pagalba.

Mes norime laisvės, mes norime gerų sąlygų. Mes norime būti vadinami pabėgėliais, o ne nusikaltėliais. Mes ne nusikaltėliai.

28-ių irakietis Enmaras Latifas sako iš kitų migrantų Rūdninkų poligone girdėjęs, kad juos iki valstybės sienos su Lietuva lydėjo baltarusių pareigūnai.

Jis pats tvirtina iki Lietuvos atėjęs savarankiškai. Nusipirkęs kelionės į Baltarusiją paketą Irake, jis atkako į Minską, vėliau su taksi nuvažiavęs į Gardiną, o iš ten į kelionę per sieną leidęsis pėsčiomis.

Visa tai jam kainavo apie 700 eurų.

"Esu baigęs koledžą, žinau, kaip naudotis GPS, ir atėjau vienas“, – sako vyras.

„Tačiau aišku, kad buvo baisu. Vidurnaktį buvau miške. Eiti pradėjau 12 valandą nakties ir atvykau apie 8 valandą ryte“, – pasakoja jis.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai atvyko daugiau nei 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako, antra didžiausia grupė yra iš įvairių Afrikos šalių.

Vyriausybė dėl krizės yra paskelbusi ekstremalią situaciją, planuoja statyti tvorą pasienyje su Baltarusija, o šią savaitę patvirtino instrukcijas pasieniečiams, leidžiančias apgręžti migrantus iš Lietuvos atgal.

Atsargios vilties malšinant krizę teikia Irako ketinimai artimiausioms dešimčiai dienų sustabdyti skrydžius į Minską, taip ardant neteisėtos migracijos kelią. Apie tokius Irako oro linijų planus BNS pranešė Europos Sąjungos ambasadorius Irake Martinas Huthas (Martinas Hatas).

Minskas tvirtina migrantų nebestabdantis dėl ES ekonominių sankcijų.