Pernai per vieną naktį pakeitusi daugelį mokesčių tarifų naujoji valdžia šiemet nebesugeba surinkti planuotų pajamų. Tačiau ekspertai nesutaria, ar biudžetas būtų pilnas, jei būtų palikti mažesni mokesčiai.
Prognozės – nieko vertos
Šių metų sausį ir vasarį, preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą nesurinkta apie 390 mln. litų. Tai sudaro apie 16 proc. planuotų pajamų. Dar 72 mln. litų nesurinkta į "Sodros" biudžetą.
Ypač blogai sekasi rinkti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus. Per pirmuosius du šių metų mėnesius PVM negauta apie 16 proc. planuotų įplaukų, akcizų – maždaug 8 proc.
Būtent šiuos mokesčius naujoji centro dešinės valdančioji koalicija pernai per naktinius Seimo posėdžius pakėlė pirmiausia. Be to, atsisakyta beveik visų PVM lengvatų.
Nors padidėję PVM ir akcizų tarifai vargu ar gali paskatinti vartoti, taigi ir didesnes papildomas įplaukas, naujoji valdžia didesnes pajamas vis dėlto suplanavo ir įrašė į biudžetą. Palyginti su ankstesnės socialdemokratų dominuojamos valdžios parengtu biudžeto projektu, kuris rėmėsi buvusiais mokesčių tarifais ir visomis lengvatomis, naujoji valdžia apskaičiavo, kad iš pakeltų akcizų ir PVM gaus maždaug 12 proc. didesnes pajamas.
Per pirmuosius du mėnesius įvykdytas tik gyventojų pajamų mokesčio (GPM) planas – gauta maždaug 5 proc. daugiau, nei planuota. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad GPM buvo sumažintas nuo 24 iki 21 proc. ir į sunkėjančią ekonomikos būklę, naujoji valdžia biudžeto pajamų skiltyje ties šiuo mokesčiu įrašė net trečdaliu mažesnes pajamas, nei planavo socialdemokratai.
Primena meteorologų darbą
Jeigu galiotų ankstesni mokesčių tarifai, biudžetas galbūt gautų visas planuotas pajamas arba jų nesurinkimas bent jau nebūtų toks didžiulis?
Ekspertai tokią galimybę vertina gana atsargiai. "Apskritai nelengva prognozuoti, kokios gali būti biudžeto pajamos esant vienokiam ar kitokiam mokesčių tarifui. Čia reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, pirmiausia į ekonomikos būklę ir jos artimiausias perspektyvas", – dienraščiui sakė ekonomistas Romas Lazutka.
Biudžeto sudarytojų darbą jis palygino su meteorologų prognozėmis: "Kai ramus sezonas, galima orą prognozuoti savaitei ar net ilgiau į priekį. Bet kai padėtis atmosferoje prastėja ir kiekvieną minutę galima laukti kokių nors nemalonių reiškinių, sinoptikai tikrai gali suklysti, netgi sakydami, koks bus oras rytoj ar vos po kelių valandų. Taip ir su ekonomika – mes išgyvename sunkmetį, krizę, todėl nėra lengva šiandien pasakyti, kas bus po mėnesio ar dviejų."
Anot ekonomisto, neprognozuojamu veiksniu ekonomikoje tapo Lenkijos zloto devalvavimas trečdaliu. Tai atpigino prekes gretimoje valstybėje, paskatino dalį lietuvių vykti ten apsipirkti, taigi ir palikti mokesčius Lenkijai, o ne Lietuvai.
R.Lazutkos nuomone, senų mokesčių tarifų išlaikymas veikiausiai negarantuotų biudžetui pakankamų pajamų. "Vargu ar būtų geresnis mokesčių surinkimas, nes vartojimas smunka, ekonomikos padėtis blogėja", – teigė ekonomistas.
Tiesa, pasak jo, akcizų padidinimas vis dėlto galėtų būti vadinamas tam tikra valdžios klaida. Ypač tai, kad iš padidintų akcizų buvo numatyta surinkti papildomų biudžeto pajamų. "Akivaizdu, kad dėl akcizų surinkimo buvo pernelyg gerai galvota", – įsitikinęs R.Lazutka.
Išeitis – mažinti išlaidas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė (LLRI) Rūta Vainienė sutiko, kad kardinaliai pakeitusi mokesčius valdžia pernelyg optimistiškai planavo savo šių metų pajamas. Tai neigiamai veikia ir planuotas išlaidas.
"Dabar, kai pajamos nesurenkamos, visi pamatė, kad nauji, didesni tarifai toli gražu neužtikrina didesnių biudžeto pajamų, todėl reikia skubiai peržiūrėti išlaidas", – tvirtino ji.
R.Vainienė nemano, kad pagrindinis darbas dabar turėtų būti vartojimo skatinimas, dėl kurio esą padidėtų įplaukos į biudžetą. "Vartojimo negalima skatinti, nes būtent pernelyg išpūstas vartojimas sukėlė finansų krizę. Žinoma, negalima vartojimo ir slopinti, nes tai vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių", – atkreipė dėmesį ji.
LLRI prezidentė sakė, kad dabar būtina mažinti valstybės valdymo sąnaudas, reikia peržiūrėti investicijų programą, turi būti apkarpytos biudžeto išlaidos: "Tai reikia daryti skubiai, nes pernai gruodį, kai biudžetas buvo priimamas, valdžia jau gyrėsi, kad smarkiai mažina išlaidas. Tačiau to, kaip matome, nepakaks ir dabar reikia įgyvendinti dar vieną biudžeto išlaidų karpymo programą. Beje, į tai buvome atkreipę dėmesį ir pernai gruodį, ir jau prasidėjus šiems metams, kai sakėme, kad lūkesčiai dėl pajamų yra pernelyg optimistiniai."
Atsivėrė didelė skylė
Apie tai, kad biudžeto pajamos šiemet bus mažesnės, nei planuota, pripažino ir premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, tai skatina skubiai svarstyti šių metų biudžeto pakeitimus.
A.Kubilius tvirtino, kad gruodį skelbtos oficialios prognozės, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažės 5 proc., buvo per daug optimistiškos. "Artimiausiu metu skelbsime naujas prognozes: šiandien tikslių skaičių nesakysiu, bet tikėtis, kad galime labai smarkiai skirtis nuo estų ar latvių ekonomikos lėtėjimo, neturėtume", – sakė premjeras.
Jis prognozuoja, kad biudžeto pajamos šių metų pabaigoje gali susitraukti iki to dydžio, kuris buvo užfiksuotas 2006–2007 m. sandūroje. 2007 m. buvo surinkta 17,2 mlrd. litų mokesčių. Šiems metams buvo suplanuota 19,8 mlrd. litų, tad skylė gali siekti apie 2,5 mlrd. litų.
"Šį skirtumą artimiausiu metu turėsime panaikinti keisdami šių metų biudžetą ir mažindami išlaidas: pradėdami nuo ministrų ir Seimo narių atlyginimų, taip pat peržiūrėdami visas kitas išlaidas", – žadėjo A.Kubilius. "Bus nelengva, bet susitvarkysime. Juk 2007 m. visa Lietuva pakankamai sėkmingai išgyveno", – pridūrė jis.
Vėl mažins algas?
Lietuvoje sumaištį dėl galimo lito devalvavimo sukėlęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas nesutinka, kad ankstesni mokesčių tarifai leistų surinkti daugiau pajamų į biudžetą. "Atvirkščiai – būtų mažesni tarifai, vartojimas vis tiek mažėja, tad ir biudžeto pajamos būtų dar mažesnės, nei yra dabar", – skaičiavo politikas.
Jis teigė, kad naujai apkarpytas šių metų biudžetas turėtų Seimą pasiekti jau gana greitai – kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
Anot K.Glavecko, gali būti priimami sprendimai, leisiantys sumažinti teisėjų, politikų, valstybės tarnautojų pareigybinius atlyginimus: ketinama mažinti 475 litų bazinį dydį, kuris naudojamas apskaičiuojant atlyginimą. Tiesa, šiuo dydžiu vadovaujamasi ir skaičiuojant atlyginimus visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, pavyzdžiui, policininkams ir ugniagesiams, kurie ketina rengti protesto akcijas dėl sumažėjusių atlyginimų.
Pasak K.Glavecko, mokesčių tarifai šiemet vargu ar bus peržiūrimi. Tai esą kitų metų ar net dar tolimesnės perspektyvos reikalas.
Buvusios ir esamos valdžios planuojamų pajamų 2009 m. palyginimas
Mokestis | Iki Naujųjų metų buvęs tarifas | Nuo Naujųjų metų galiojantis tarifas (pokytis) | Planavo surinkti ankstesnė valdžia savo parengtame biudžeto projekte (mln. litų) | Suplanavo surinkti naujoji valdžia savo pataisytame biudžete (mln. litų) | Pokytis (mln. litų) (proc.) |
Gyventojų pajamų mokestis | 24 | 21(-3) | 2060,233 | 1359,641 | –700,592 (-34) |
Pelno mokestis | 15 | 20 (+5) | 3381,187 | 2895,646 | –485,541 (-14,3) |
Pridėtinės vertės mokestis | 18 (lengvatinis – 5) | 19 (+1/14) | 9298,069 | 9337,356 | +33,287 (+0,4) |
Akcizai | - | -* | 3581,769 | 3991,850 | +410,081 (+11,4) |
Transporto priemonių mokestis | - | -** | 139,3 | 439,3 | +300 (+215) |
*taikomi skirtingi tarifai degalams, alkoholiui ir tabakui, tačiau kai kurie jų šiemet didėja iki trečdalio.
**taikomi skirtingi tarifai, kurie šiemet nepasikeitė. Įsigaliojus šių metų biudžetui Seimas atšaukė savo anksčiau priimtą įstatymą apmokestinti tarnybinius automobilius, pajamos už kuriuos (iki 300 mln. litų) jau buvo įrašytos į galiojantį biudžetą.
Naujausi komentarai