Kovo 11-osios akto iškilmingame minėjime Seime nestigo apgailestavimo, kad per beveik du nepriklausomybės dešimtmečius valdžia ir visuomenė neišmoko girdėti vieni kitų. Reikšta viltis, kad situaciją į gerąją pusę be kita ko gali pakeisti artėjantys prezidento rinkimai.

Kovo 11-osios aktą patvirtinusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė, kad per devyniolika metų Lietuva „netoli tenuėjo“ gerindama valstybės valdymą. „Vis dar gyvename lūkesčių Lietuvoje“, - teigė jis.

V.Landsbergis kritikavo biurokratijos įsigalėjimą, sąžiningų valdininkų trūkumą, korupciją, tai, kad valstybė vis dar nekontroliuoja kai kurių gyvybiškai svarbių visuomenės gyvenimo sferų, atiduotų į naujosios oligarchijos rankas. „Ar valdome savo kraštą ištikimomis Lietuvai, ar svetimame šiltnamyje augintomis senosios nomenklatūros rankomis“, - klausė jis.

„Nežinau, ar jau turime tinkamą, žmonių gerbiamą policiją? Gruzija tokią sukūrė - pakėlė dvigubai atlyginimus, policijos reitingas aukštas. Joje nebėra korupcijos. Mes negalime apginti žmonių, net čia pat, prie sostinės, Vilniaus rajone. Ar turime krašto gynybai parengtą kariuomenę, ar kontroliuojame bankus, geležinkelio sistemą ir elektrą? Ši suvaryta į maišą net ne konstituciniais žingsniais“, - vardijo negeroves V.Landsbergis.

Jis be kita ko pasiūlė pasvarstyti, ar nevertėtų ne skirti teisėjus, bet rinkti juos tiesiogiai. Tai esą galėtų padidinti teismų darbo efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą jais.

V.Landsbergis reiškė viltį, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjusi dirbti naujoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sugebės, įveikusi finansų krizę, pagerinti padėtį daugelyje sričių: „Nūnai vėl šmėstelėjo permainų laikotarpio galimybė“. Kartu europarlamentaras kritikavo tuos, kurie puola A.Kubilių ir bando pasinaudoti sunkmečiu atsirevanšuoti už pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

V.Landsbergis taip pat vylėsi, kad padėtį galėtų pakeisti ir būsimi prezidento rinkimai, kuriuose jis linkėjo pergalės eurokomisarei Daliai Grybauskaitei. Ji, pasak europarlamentaro, „pažadėjo pakeisti įsigalėjusią korupcinę sistemą“.

Nepriklausomybės akto signataras Vytenis Andriukaitis irgi pareklamavo vieną kandidatų į prezidentus. Pasak jo, socialdemokratų iškeltas Algirdas Butkevičius yra „puikus pasirinkimas“, nes jis esą prisidėtų sprendžiant daugelį visuomenę kamuojančių problemų.

Kalbėdamas apie tautos vienybės būtinybę V.Andriukaitis prisiminė vieną šmaikštų ketureilį, kuris baigiasi žodžiais „ateis diena, kai Landsbergis Brazauską pabučiuos“.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas savo kalboje akcentavo dialogo būtinumą, įstatymų taikymą be išimčių, visuomenės pasitikėjimą ir pilietiškumo skatinimą. „Būtinas nuoseklus valdžios institucijų ir pilietinių organizacijų dialogas, labiau įtraukiant jas į šalies problemas. Mes privalome kalbėti su žmonėmis, visuomenės atstovais, savo politiniais oponentais, privalome aiškinti kiekvieną savo žengiamą žingsnį, kiekvieną priimtą sprendimą. Svarbiausia, kad visuomenė suprastų tų priimamų, kad ir nepopuliarių, sprendimų būtinumą ir geranoriškumą“, - kalbėjo Seimo vadovas.

Rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Gailius be kita ko užsiminė, jog pragmatiškumas politikoje ne visada pateisinamas. „Siūlymas žiūrėti į viską pragmatiškai yra neva geros politikos produktas, tačiau ryškiausi tokio pragmatiško požiūrio pavyzdžiai buvo XX amžiaus Miunchenas ir Jalta“, - priminė rašytojas skaudžias istorijos pamokas.

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė ragino valdžią su visuomene derinti savo sprendimus. „Jokių, net ir geriausių sprendimų neįmanoma įgyvendinti be piliečių paramos demokratinėje visuomenėje - tai norėčiau priminti Vyriausybei. Pirmaeilis uždavinys - vesti dialogą su visais visuomenės sluoksniais. Vis dar labai stinga politikų atsakomybės už priimamus sprendimus ir pasakytus žodžius“, - sakė ji. „Nebeturime teisės suklysti. Turime stiprinti valstybės, o ne oligarchų pamatus“, - baigė savo kalbą Signatarų klubo prezidentė.

Seimo iškilmingame posėdyje kartu paminėtos ir pokario rezistencijos vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo šimtosios metinės. Istorikė, Seimo narė Dalia Kuodytė papasakojo apie generolą, jo gyvenimo kelią ir kovą už Lietuvos nepriklausomybę pokario metais.