- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Toks sprendimas priimtas dar 2021 metais, pritarus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms.
„Iki šiol stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas buvo taikomi mažesni kriterijai nei stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas – reikėjo išlaikyti vos vieną brandos egzaminą, aukštosios mokyklos tokiems stojantiesiems taikė ir labai žemą minimalų konkursinį balą. O stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turėjo įveikti tris karteles: išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir pasiekti atitinkamo metinio pažymių vidurkio reikalavimą bei minimalų konkursinį balą“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„Nuo kitų metų vienodus reikalavimus visiems būsimiems studentams, nepriklausomai nuo studijų finansavimo būdo, privalės taikyti visos aukštosios mokyklos“, – sako ministras.
Visiems stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas.
„Ši kartelė nulemdavo norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ateitį. Jei siekiant patekti į tokią vietą brandos egzaminus dar galima perlaikyti, gavus prastesnį pažymį mokykloje jo ištaisyti nebeįmanoma. Tai gali užkirsti kelią studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje visam gyvenimui, todėl šio reikalavome atsisakėme“, – pabrėžia ministras.
Tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
„Iki šiol jau kurį laiką didžioji dalis aukštųjų mokyklų, priimdamos stojančiuosius į nefinansuojamas vietas, vieningai laikėsi valstybės siūlomo minimalaus konkursinio balo, nors tai ir nebuvo privaloma. Tikimės, kad aukštosios mokyklos, suprasdamos studentų pasirengimo studijoms svarbą, ir toliau laikysis tam užtikrinti reikalingų kriterijų. Taip pat nuo kitų metu finansavimas aukštosioms mokyklos bus skirstomas ir pagal studijų kokybę, todėl paskatų mažinti stojamąjį konkursinį balą siekiant priimti kuo daugiau studentų lieka vis mažiau“, – sako G. Jakštas.
Turime užtikrinti, kad kokybiškos studijos būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms.
Tokie minimalūs reikalavimai bus taikomi abiturientams, baigsiantiems mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai.
Nauji minimalūs reikalavimai nebus taikomi ir asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje bei atleistiems nuo brandos egzaminų.
Nuo kitų metų – papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į finansuojamas vietas
Nuo kitų metų atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties.
Tokiems jaunuoliams bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.
Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.
„Sudarydami papildomą konkursinę eilę, palengviname sąlygas stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių – užtikriname jiems didesnę galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą. Tokie asmenys neretai nesirenka studijų ne todėl, kad yra negabūs, o dėl to, kad savo aplinkoje nesulaukia palaikymo siekti studijų, šeima patiria finansinių sunkumų. Turime užtikrinti, kad kokybiškos studijos būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms“, – sako G. Jakštas.
Aukštosios mokyklos stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas per antrąją konkursinę eilę galės skirti ir papildomų balų ar suteikti jiems pirmenybę, jei stojantieji jau turės su studijų programa susijusios patirties ar kompetencijų, pavyzdžiui, bus atlikę studijų programai aktualią praktiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministras žada rasti pinigų tvarkyti Gedimino kalnui
Parinkus rangovą tvarkyti pietvakarinei Gedimino kalno Vilniuje daliai, pinigų atsiskaityti už darbus bus rasta, sako kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Taivano URM sureagavo į Lietuvoje nuskambėjusį pasiūlymą pakeisti atstovybės pavadinimą2
Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, jei jis būtų perrinktas, siekiant stabilizuoti santykius su Kinija. Ministerija trečiadienį parei...
-
Nepavykus paviešinti agitacinių klipų, atlikėjai surengs referendumo padėkos koncertą2
Pilietinei iniciatyvai „4 milijonų Lietuva“ nepavykus žiniasklaidoje paskelbti dvigubos pilietybės referendumą reklamuojančių klipų, žinomi atlikėjai nusprendė balsavusiems jame surengti neatlygintiną koncertą. ...
-
Kai kuriems užsiveria durys net ir į mokamas studijas: mokytojai bando paslėpti savo darbo broką?
Paskelbti naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai. Lyderiai nesikeičia, tačiau išryškėjo niūrios abiturientų egzaminų tendencijos: lietuvių kalbą ir matematiką visi dvyliktokai renkasi laikyti vos devyniose gimnazijos...
-
L. Kasčiūnas apie HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje: tai – naujovė, siunčiant aiškią žinią7
HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. ...
-
Ekspertas apie oro baliono nelaimę: kritimui įtakos galėjo turėti ir keleivių veiksmai2
Dėkingas šalies reljefas leidžia lietuviams mėgautis oro balionų pramogomis, deja, kartais tokie skrydžiai pasibaigia nelaimėmis. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Aviacijos inžinerijos studi...
-
Antakalnio kapinėse minima gegužės 9-oji: tai ir eik iš čia, jei nešventi6
Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį kukliai minima vadinamoji Pergalės diena. ...
-
Uostamiestyje sugedus žibintams, ieškoma kaltininkų3
Antradienio naktį, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte neveikė daugiabučių kiemų žibintai, dėl ko gyventojai pasipiktino, esą vėlai grįžtant iš darbo aklinoje tamsoje nėra saugu. Vieni miestiečiai aiškino, kad šviesos kiemu...
-
Komendanto valanda Lietuvoje: pastebėjo esminę klaidą, kurią būtina pataisyti1
Trečiadienio naktį pirmą kartą laisvoje Lietuvoje buvo įvesta komendanto valanda. Laimė, tik pratyboms, tik vienai nakčiai ir tik kai kuriose teritorijose: sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune &...