Įvertinus darbdavių nuomonę, įsidarbinimą, geriausių abiturientų pasirinkimus bei kitus rodiklius, Vilniaus universitetas pirmavo maždaug pusėje, tai yra 41-oje studijų kryptyje. Toliau rikiavosi Vytauto Didžiojo universitetas (lyderiavo 12 krypčių), Vilnius Tech (11), Kauno technologijos universitetas (8), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (6), Vilniaus dailės akademija (5), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (3), Lietuvos sporto universitetas (2) ir Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija bei Klaipėdos universitetas (po 1).

Tarp kolegijų, Vilniaus kolegija pirmavo 21-joje iš 51 profesinio bakalauro studijų krypties, Kauno kolegija – 14, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – penkiose, Kauno technikos kolegija – trijose, Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – po dvi, o Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – po vieną.

Anot žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, vertinat bakalauro, I pakopos studijas, didžiausias dėmesys buvo kreiptas į darbdavių vertinimą rengiant bakalaurų kokybę. Darbdaviai buvo apklausti dešimtyje apskričių, nuo žemiausios iki aukščiausios grandies vadovų. Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Prime Consulting“. 

Taip pat žiūrėta, kaip praėjusių metų absolventams praėjus dvylikai mėnesių po baigimo sekėsi įsidarbinti viešajame, privačiame sektoriuje arba susikurti darbo vietą.

„Taip pat žiūrėta, kaip praėjusių metų absolventams praėjus dvylikai mėnesių po baigimo sekėsi įsidarbinti viešajame, privačiame sektoriuje arba susikurti darbo vietą“, – sakė J. Kučinskaitė.

Atsižvelgta, kiek geriausių abiturientų pasirinko konkrečios krypties studijas bei kiti kriterijai.

Vilniaus universitetas pirmavo ir pagal magistrantūros studijų krypčių parengimą – buvo geriausias apie pusėje arba 40-yje jų. Toliau buvo Vytauto Didžiojo universitetas – 11 krypčių, Vilnius tech bei Kauno technologijos universitetas – po devynias kryptis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija – po tris, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas – po dvi, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi buvo vienoje studijų kryptyje.

Pasak J. Kučinskaitės, vertinant magistrantus trečdalį vertinimo taip pat sudarė darbdavių nuomonė, remtasi Mokslo tarybos, ekspertiniu vertinimu ir kitais kriterijais.

Daugėja mokančių už studijas

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius.

„Tūkstančiams šeimų Lietuvoje tenka mokėti vien dėl valdžių blaškymosi arba ydingos valstybinių brandos egzaminų sistemos“, – teigė jis.

G. Sarafinas priminė, kad ankstesnės kadencijos valdantieji buvo nusprendę siekti nemokamo bakalauro, kuomet visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai galėtų gauti nemokamą studijų vietą. Tuomet apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas.

Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties.

„Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties. Pasikeitė valdantieji, niekas apie tai nebekalba“, – sakė G. Sarafinas.

Universitetų rodikliai, pasak G. Sarafino, rodo, kad jaunuolių, gaunančiųjų valstybės finansavimą stojant į aukštąsias mokyklas, skaičius svyruoja nuo 57 iki 67 procentų.

Jo teigimu, vien matematikos brandos egzaminai mokančiųjų už studijas skaičių padidina arba sumažina apie 3000, tiek jaunuolių tampa arba netampa valstybės finansuojamųjų vietų atstovais. Neišlaikius matematikos egzamino abiturientas negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas.

„Daugybėje valstybinių kolegijų anksčiau du trečdaliai jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamas vietas, trečdalis mokėdavo, tuo tarpu pastaraisiais metais proporcijos pasikeitė – valstybės finansuojamas vietas gauna dagiau nei trečdalis, už studijas moka beveik du trečdaliai jaunuolių. Tai liūdna žinia šeimoms“, – kalbėjo G. Sarafinas.