Ministro pirmininko tarnyba ir ministerijos gyventojų nuomonei ištirti šiemet numačiusios skirti apie 165 tūkst. litų, rašo „Lietuvos žinios“.

Daugiausia lėšų - apie 55 tūkst. litų - visuomenės nuomonės tyrimams šiemet numačiusi skirti Ūkio ministerija. Iš viso suplanuota atlikti tris gyventojų apklausas. Kokias konkrečiai, dar neaišku. Esą kiekvieno atskiro tyrimo užsakymas grindžiamas skirtingai iškeltais tikslais.

„Pavyzdžiui, 2011 metais visuomenės apklausa dėl valstybės valdomų įmonių reformos žinomumo ir vertinimo paslaugos buvo atlikta norint nustatyti, ar visuomenė yra susipažinusi su valstybės valdomų įmonių reforma ir kaip ją vertina. Atsižvelgiant į visuomenės nuomonės tyrimą, atitinkamai formuojama Ūkio ministerijos politika“, - sakė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Gerda Butkuvienė.

Susisiekimo ministerijos biudžete sociologiniams tyrimams atlikti šiemet numatyta apie 40 tūkst. litų. Skaitmeninės televizijos viešinimo tyrimui, išvadų ir rekomendacijų pateikimui bei pristatymui rezervuota apie 25 tukst. litų. Saugaus eismo programos priemonių efektyvumo tyrimams - apie 15 tūkst. litų.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo Arūno Malinovskio teigimu, tyrimai atliekami tam, kad būtų galima pasitikrinti, ar sukurtos viešinimo priemonės yra efektyvios.

Užsienio reikalų ministerija (URM) turi galiojančias sutartis su keliomis visuomenės nuomonės tyrimus atliekančiomis įmonėmis. Pasak ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, sociologinės apklausos užsakomos siekiant nustatyti gyventojų informuotumo apie užsienio politiką lygį, informacijos poreikius, sužinoti gyventojų nuostatas aktualiais klausimais, efektyviai suplanuoti ir įvertinti viešąją komunikaciją. 2012-aisiais visuomenės nuomonės tyrimams URM ketina skirti iki 30 tūkst litų.

M.Lašo teigimu, šiemet yra užsakyta viena apklausa dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Švietimo ir mokslo ministerija jau pirko viešosios nuomonės tyrimo paslaugas. Už 18 tūkst litų aiškintasi 11-12 klasių mokinių nuomonė apie bendrąjį lavinimą ir studijas. Tyrimo rezultatai panaudoti rengiant Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją bei Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visuomenės nuomonės tyrimams planuoja skirti iki 10 tūkst litų.

Planuojama apklausti gyventojus korupcijos prevencijos ir visuomenės informuotumo sveikatos bei sveikatos apsaugos politikos temomis.„Apklausa korupcijos prevencijos tema padeda suvokti korupcijos sveikatos sistemoje mastą ir jautriausias sritis, išvados padeda planuoti tolesnius veiksmus. Visuomenės nuomonės informuotumo sveikatos ir sveikatos apsaugos politikos temomis padeda suprasti, kokios informacijos gyventojams užtenka, kokios trūksta, taip pat padeda išsiaiškinti, kokie informacijos sklaidos šaltiniai populiariausi“, - aiškino SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuo 2005 metų kasmet užsako po dvi visuomenės nuomonės apklausas. Pirmosios tikslas - išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina viešojo saugumo būklę krašte, kaip suvokia saugumo jausmą, koks jų požiūris į teisėsaugos institucijas. Taip pat užsakoma apklausa, kuria siekiama nustatyti, kiek gyventojai pasitiki valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.Kaip informavo VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius, apklausos atlikimo paslaugoms pirkti VRM kasmet skiriama apie 8 tūkst. litų.

MPT viešųjų pirkimų plane yra numatyta galimybė atlikti visuomenės nuomonės apklausas aktualiais Vyriausybės veiklos klausimais. Tam gali būti skirta iki 4 tūkst. litų. Tačiau apklausos dar nevykdytos, to daryti esą nesirengiama ir artimiausiu metu.Kai kurios ministerijos apklausų neperka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visuomenės nuomonę teigia tirianti atlikdama kasdienį žiniasklaidos monitoringą, o apklausas vykdo savo interneto svetainėje. Gyventojų apklausų neperka ir Kultūros bei Energetikos ministerijos.

Aplinkos ministerija pastarąjį kartą visuomenės nuomonę tyrė 2007 metais, kai norėjo išsiaiškinti, ką krašto gyventojai mano apie genetiškai modifikuotus organizmus, miškų valdymą, statybų ir teritorijų planavimą.Nors anksčiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartą per metus užsakinėjo visuomenės nuomonės apklausas, šiemet ji lėšų tam nenumačiusi.