„Artėjančius mokslo metus jau dabar galime vadinti išskirtiniais, nes po ilgų metų Lietuvoje nebelieka jungtinių 5–8 klasių. Taip pat nelieka klasių, kuriose mokosi mažiau nei aštuoni vaikai“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad taip pat svarbu, jog nebūtų formuojamos per didelės klasės.

„Tai matome kaip didelę problemą, dirbame su savivaldybėmis, su mokyklomis. Per didelės klasės reiškia, kad ugdymo kokybė gali būti nepakankama“, – sakė politikė.

J. Šiugždinienės teigimu, šiemet daugiau dėmesio bus skiriama į asmeninę mokinio pažangą orientuotam grįžtamajam ryšiui mokiniui bei jo tėvams.

Ministrės teigimu, nacionaliniai patikrinimai turėtų būtų įrankis pažangai užtikrinti, o ne konkurencijai skatinti.

„Mes į patikrinimus žiūrime rimčiau, jų yra nedaug, bet jie yra orientuoti į pagalbą mokiniui ir mokytojui: kokia yra situacija, kur yra spragos. Yra papildomos konsultacijos, kad būtų galima dirbti ten, kur yra spragos“, – kabėjo ji.

Anot ministrės, atlikti mokinių registro pakeitimai, jog nacionalinių mokinių pasiekimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų duomenys keliautų „paskui vaiką“ ir nauja priimanti mokykla turėtų informaciją apie tai, kas mokiniui sekėsi, o kurias sritis reikia stiprinti.

Mokytojais sieks tapti daugiau studentų

J. Šiugždinienės teigimu, pirmajame priėmimo etape į universitetus tapti mokytojais siekė daugiau nei 2 tūkst. jaunuolių.

„Tačiau ne visi atitiko reikalavimus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto studijas šiemet pradės maždaug šimtu daugiau būsimų mokytojų nei pernai – 1084 studentai.

„Taip pat beveik dvigubai – nuo 210 iki beveik 400 – išaugo profesines (pedagogikos) studijas pasirinkusių ir valstybės finansavimą gaunančių studentų skaičius“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Tai yra jau vyresni žmonės, dažniausiai su patirtimi, bet mes labai daug vilčių dedame į šią grupę“, – pridūrė ji.

Vis dėlto ji pabrėžė, jog stojimas į prioritetines sritis – matematiką, fiziką, chemiją – yra mažas.

Profesinis orientavimas, atnaujintos programos

Švietimo ministerija nurodo, kad naujais mokslo metais visose Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti profesinio orientavimo programa – mokyklose pradės dirbti daugiau karjeros specialistų, kurie mokiniams patars ir padės apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, karjeros plano.

Numatoma, kad kitų metų pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų, o 2024 metais – apie 425.

Artėjančius mokslo metus jau dabar galime vadinti išskirtiniais, nes po ilgų metų Lietuvoje nebelieka jungtinių 5–8 klasių.

Iki šių mokslo metų mokyklose dirbo per 80 karjeros specialistų.

Šiemet jau patvirtintos ir pradedamos įgyvendinti atnaujintos lenkų gimtosios kalbos ir literatūros, priešmokyklinio ugdymo programos. Taip pat patvirtinta lietuvių kalbos pagal lygius programa, skirta mokyti lietuvių kalbos atvykusius ar sugrįžusius mokinius išlyginamosiose klasėse, grupėse ar individualiai.

Iki rugsėjo pabaigos bus patvirtintos bendrojo ugdymo programos, kurios bus įgyvendinamos nuo kitų mokslo metų.

Pagalba mokiniams, mokytojų kvalifikacija

Pasak J. Šiugždinienės, mokyklose bus įdarbinta daugiau švietimo pagalbos specialistų: ministerija savivaldybėms skyrė beveik milijoną eurų 150 šių specialistų etatų įsteigti.

„Šiemet pirmą kartą net 250 mokytojų įgis antrą švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, tai padės mokykloms pasirengti nuo 2024 metų į bendrojo ugdymo mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus, jei tėvai to pageidauja.

Be kita ko, nuo šio rugsėjo 420 mokytojų tobulins savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.

Šiemet taip pat daugiau dėmesio bus skiriama matematikos mokymui.

Anot ministerijos, rengiamos skaitmeninės priemonės, uždavinių bankas, bus stiprinamos mokytojų didaktikos kompetencijos. Rugsėjį darbą pradeda grupė, skirta matematikos ugdymo stiprinimo planui parengti.

J. Šiugždinienės teigimu, bandomasis matematikos egzaminas vyks vasarį, kad liktų daugiau laiko užpildyti spragas.

Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. moksleivių, apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.

Ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų

J. Šiugždinienės teigimu, siekiant atsisakyti rusų kalbos, kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, ministrė pažymi, kad šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.

„Mes tikrai norėtume, kad kuo greičiau plėstųsi galimybės mokytis kitų kalbų. Ir tie skaičiai po truputėlį auga. Mes matome, kad auga vokiečių, prancūzų kalbos pasirinkimai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.

Mes tikrai norėtume, kad kuo greičiau plėstųsi galimybės mokytis kitų kalbų. Ir tie skaičiai po truputėlį auga.

Vis tik, ministrė nuogąstauja, kad kitas kalbas pasirenkančių mokinių skaičius neauga taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi, pažymi ji, šiuo metu paprasčiausia pasamdyti būtent rusų kalbos mokytojus.

„Čia jau turbūt yra problema tokia įsisenėjusi, jog buvo nuo praėjusių laikų parengta daug rusų kalbos mokytojų ir turbūt čia buvo mokykloms ir savivaldybėms paprasčiausia“, – teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad sudėtingiausia antrąją pasirenkamąją kalbą pakeisti mažose mokyklose.

„Jei mes turime tokias klases, kuriose mokosi 5-8 mokiniai, supraskime, kad pasamdyti mokytojų, kurie mokytų prancūzų, vokiečių ar kitas kalbas yra sudėtinga. Tai renkamasi šiandien lengviausias kelias – tų mokytojų, kurių yra daugiausia“, – aiškino ministrė.

„Bet darysime viską, kad situacija keistųsi“, – pridūrė ji.