Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrė: prie policijos prijungta VST liks ginkluotųjų pajėgų dalimi

Prie policijos prijungta Viešojo saugumo tarnyba (VST) karo atveju liks ginkluotųjų pajėgų dalimi, ši tarnybos funkcija bus stiprinama, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Agnė Bilotaitė
Agnė Bilotaitė / I. Gelūno / BNS nuotr.

„Kai vyksta karas prieš Ukrainą, ypač svarbu, kad Viešojo saugumo tarnyba, vykdydama ginkluotųjų pajėgų funkciją, ją vykdytų maksimaliai gerai, ir šis sprendimas (VST prijungimas prie policijos – BNS) mums leis tą užtikrinti – spręsti tuos trūkumus, kurie yra, ir sustiprinti šią funkciją“, – sakė ji.

Tuo metu Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo.

Seime ketvirtadienį numatytas reformos pateikimas, Lietuvos respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prie parlamento rengia protesto akciją. Skelbiama, kad joje dalyvaus 50 VST pareigūnų.

Tikisi sustiprinti tarnybą

A. Bilotaitė trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams pristatė Vidaus reikalų ministerijos siūlymą VST jungti prie policijos.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, išsaugoti VST kaip ginkluotųjų pajėgų dalį leidžia Ženevos konvencijos protokolas, nors europinės konvencijos ir numato, jog policija negali būti ginkluotųjų pajėgų dalis.

„Esame labai detaliai išanalizavę visą situaciją, yra Ženevos konvencijos protokolas, kuris leidžia šitą užtikrinti ir leidžia, kad tokia tarnyba, kaip VST, galėtų būti policijos dalimi ir kartu vykdyti ginkluotųjų pajėgų funkcijas“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Ji pabrėžė, kad reforma būtina norint susistiprinti Lietuvos strateginių objektų apsaugą, už kurią yra atsakinga VST.

„Manome, kad mūsų sprendimas konsoliduoti Viešojo saugumo tarnybos kovinį potencialą, kovinį pasirengimą su policijos analitiniais gebėjimais, ta sinergija mums duos rezultatą, tad nacionaline saugumo prasme tapsime gerokai stipresni“, – tvirtino ministrė.

VST vado pavaduotojas, laikinai vadovaujantis tarnybai, Arūnas Paulauskas taip pat tvirtino, kad pertvarka sudarys sąlygas VST geriau vykdyti pavestas funkcijas.

„Vykdyti tokias funkcijas, kaip riaušių malšinimas, strateginių objektų apsauga, nevykdant žvalgybos, neturint žvalgybinės informacijos, nenaudojant inovatyviausių įrankių yra sudėtinga, o dažniausia ir tiesiog neįmanoma“, – sakė jis.

A. Paulausko teigimu, dabar gauti tokius kriminalinės žvalgybos, analitinius duomenis trukdo esama teisinė bazė ir tai, kad VST nėra kriminalinės žvalgybos subjektas, o tapus policijos dalimi, procesas taptų paprastesnis.

„Tai labai riboja tarnybos galimybę tiesiogiai gauti, prieiti prie tam tikrų žvalgybinių jautrių duomenų. Būnant vienoje institucijoje, tai ženkliai palengvėja, pagreitėja ir praktiškai policijos pajėgumais būtų atliekama ir tam tikra analizė, tai yra žvalgybinės situacijos kiekviename konkrečiame objekte“, – aiškino pareigūnas.

Šiandien tarnyba net neprieina prie kriminogeninės situacijos, mes net nežinome, kas vyksta aplink mūsų strateginius objektus, mes neprieiname prie tų duomenų.

„Šiandien tarnyba net neprieina prie kriminogeninės situacijos, mes net nežinome, kas vyksta aplink mūsų strateginius objektus, mes neprieiname prie tų duomenų. Čia labai svarbu, kad policija teiktų tuos duomenis“, – teigė laikinasis VST vadovas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos strateginiai objektai saugomi panašiais pajėgumais ir galimybėmis, kokios buvo prieš 20 metų.

„Ar objekto apsauga gali būti užtikrinta tik išstačius į perimetrą keletą ginkluotų pareigūnų? Turbūt, šiais laikais ne“, – kalbėjo pareigūnas.

Anot jo, VST savo ruožtu sustiprintų policijos kovinį pasirengimą.

„Tas pasirengimas būtų panaudotas reaguojant į hibridines grėsmes ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria valstybė konkrečiame objekte“, – teigė A. Paulauskas.

Opozicija vadina VST naikinimu

Vyriausybės siūlomai pertvarkai nepritaria kai kurie Seimo opozicijos atstovai. Abejonių dėl to pripažino turinti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Šiandien mes buvome patikinti, kad tarnyba liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi net ir po reformos, čia kaip ir pliusas, tačiau aš vis tiek esu gana rezervuotas tos reformos atžvilgiu. Tikrai svarstymų procesas bus kompleksinis, tikrai norėsime išgirsti įvairių nuomonių ir ekspertinių vertinimų, kaip tokia reforma galėtų keisti VST vietą mūsų ginkluotose pajėgose“, – sakė jis.

Komiteto vadovo teigimu, VST problemas galima išspręsti ir nereformuojant tarnybos.

NSGK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė iš ministrės neišgirdęs argumentų, kodėl reikia naikinti Viešojo saugumo tarnybą, tokį žingsnį vadino politiniu.

„Ministrė nieko konkretaus negalėjo paaiškinti, tik gebėjo sukritikuoti dabartinę tarnybą, paaiškino, kad sujungimas būtinas, generolo vadovo neliks ir nuo to Lietuvoj mums bus saugiau gyventi. Nėra paaiškinimų, nėra konkretumo, tai politinis sprendimas, konservatoriška kuvalda dabar uždaužys Viešojo saugumo tarnybą. Visiška betvarkė ir nesupratimas ministrės“, – po komiteto posėdžio kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis taip pat patvirtino siūlysiantis frakcijai svarstyti trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos, jei reforma bus patvirtinta Seime.

„Mes pasakėme, kad išeiname iš susitarimo dėl švietimo, nes nenorime kolaboruoti su jais. Jei bus sprendimai, kuriais silpninamas valstybės saugumas, aš kelsiu frakcijoje klausimą, kad ir iš šito susitarimo reikia išeiti, nes atsakomybė kris ir mums už visą šitą nacionalinio saugumo žlugdymą“, – kalbėjo „valstietis“.

Jau anksčiau apie tokius ketinimus yra paskelbusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad sprendimas naikinti VST yra nelogiškas, o argumentai dėl dubliuojamų funkcijų – nepagrįsti.

„Priimtas politinis sprendimas konservatorių viršūnėse sunaikinti šitą tarnybą, ir po to pabandyta šitą sprendimą aplipinti įvairiomis darbo grupėmis, kurios pagrįstų jo reikalingumą“, – tvirtino S. Skvernelis.

Pasak jo, ne tarnybą reikia jungti prie policijos, perduodant ir jos funkcijas, o atvirkščiai – kai kurias policijos funkcijas, tokias kaip objektų apsauga, konvojavimas, perduoti VST.

„Po tokių sprendimų, kurie nelogiški, nepagrįsti, neracionalūs, nesinori nieko turėti bendro su šita valdančiąja dauguma, kalbant apie tuos susitarimus, tiek švietimo, tiek gynybos, dabar norime užsienio politikos siūlyti pasirašyti, mes tikrai niekur nedalyvausime“, – pažymėjo demokratų vadovas.

Tiek NSGK pirmininkas, tiek vidaus reikalų ministrė savo ruožtu sakė, kad partijų susitarimas dėl gynybos yra gerokai platesnis dokumentas, jo nereikėtų sieti su vienos tarnybos ateities klausimu.

„Jeigu ponui Skverneliui ar kitiems politikams, kaip deklaruojama, yra svarbus nacionalinis saugumas, stiprios mūsų tarnybos, gebėjimas atremti hibridines atakas, įvairiausius scenarijus, gebėjimas mūsų institucijų būtų gerai veikiančia tarnyba ir vykdyti ginkluotųjų pajėgų funkciją, manau, visi turėtų pritarti tam sprendimui, nes tas sprendimas yra būtent apie tai“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot L. Kasčiūno, grasinimai trauktis iš susitarimo greičiausiai tėra derybinių pozicijų stiprinimas.

„Tikrai manau, kad dabar yra politinės temperatūros kaitinimo etapas, visi rodo savo raumenis, traukia kozirius iš kišenių ir sako, kad bus taip ir taip, jei nebus pagal mus. Jau esu daug matęs politikoje ir tai vertinu, kaip tam tikrą derybinės galios kūrimą, pasirengimą svarstymams. Natūralu, visi taip daro. Manau, kad reikėtų atskirti tuos procesus, nes gynyba yra labai platus dalykas, negalima paversti susitarimo vienos tarnybos įkaitu“, – tvirtino parlamentaras.

Žada, kad pareigūnai nenukentės

Laikinasis VST vadovas A. Paulauskas pripažino, kad ir pačioje tarnyboje esama nepritariančiųjų siūlomai pertvarkai.

„Nuotaikos tarnyboje yra labai įvairios. Neslėpsiu, tikrai nemaža dalis pareigūnų, ypač vadovaujamos grandies, nepritaria šiai reformai, jai priešinasi, ir tą atvirai reiškia“, – trečiadienį sakė jis.

Anot A. Paulausko, kitų tarnybų pertvarkų patirtis rodo, jog per reformą iš darbo išeina maždaug 10–12 proc. pareigūnų.

„Tai suvaldoma rizika“, – tvirtino jis.

Pareigūnas sakė nematąs jokių rizikų, kad VST sujungus su policija tarnyba galėtų nukentėti finansiškai.

„Kaip tik matau didžiulę naudą, tai yra policijos informacinių technologijų, inovacijų ir kitų sprendimų panaudojimas VST, kas turbūt nieko nekainuotų. Tie patys europiniai projektai yra labai geras pavyzdys, kada policija geba įsisavinti tikrai labai dideles sumas viešajam saugumui gerinti. VST tai sekėsi blogiau“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pertvarka neturės įtakos VST pareigūnų tarnybai, ją pajus tik vadovai.

„Tikrai neplanuojame mažinti finansavimo dalies, kuri tenka VST, kaip tik galvojame apie galimybę ieškoti sprendimų ir gerinti pareigūnų tiek darbo sąlygas, tiek aprūpinimą, tiek motyvaciją“, – sakė A. Bilotaitė.

Taptų policijos dalimi

Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, VST būtų naikinama kaip atskira tarnyba ir įtraukiama į policijos sistemą. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pataisas teikusi Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų