„Tikrai darėme viską, kad kuo daugiau vaikų sugrįžtų į klases. Sprendimas buvo priimtas dėl labai skirtingos pandeminės situacijos ir po ilgų pokalbių su savivaldybėmis, su Savivaldybių asociacija, kad vis dėlto savivaldybės pačios turėtų priimti galutinius sprendimus, kaip grąžina, kokiu tempu grąžina į klases vaikus“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.

„Ir čia tikrai mūsų laukia didelis nusivylimas, ypatingai manęs, kuomet paaiškėjo, kad beveik pusė savivaldybių nedėjo praktiškai jokių pastangų sugrąžinti 5–11 klases į mokyklas“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, kai kur tėvų nebuvo klausiama dėl galimybės testuotis, kai kur klausimas formuluotas netiksliai, nors apie tai ministerija savivaldybes ne kartą informavo.

„Klausimas galėjo būti tik apie testavimą ir saugų sugrįžimą, o ne apie tai, ar vaikai, ar tėvai nori, kad vaikai sugrįžtų į klases“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Klausimas galėjo būti tik apie testavimą ir saugų sugrįžimą, o ne apie tai, ar vaikai, ar tėvai nori, kad vaikai sugrįžtų į klases.

Jos teigimu, ministerija padėjo ir tebepadeda savivaldybėms, bet pabrėžė, kad šiuo metu testavimo apimtis jos yra pajėgios užtikrinti pačios.

„Savikontrolės mechanizmui, kuomet yra taikomi greitieji antigenai, o visos savivaldybės turi galimybę taikyti greituosius antigenus, nereikia sveikatos specialistų, tai yra mokykla pati organizuojasi savikontrolės procesą, vaikai gali patys labai paprastai iš nosies landos, ne iš nosiaryklės, paimti testą, todėl čia didelė administracinė pagalba, patobulėjus testavimui, tikrai nėra reikalinga“, – teigė ministrė.

„Visai kita situacija buvo prieš keletą mėnesių, kada mes neturėjome tokių didelių galimybių taip paprastai testuotis. Šiandien tas tas testavimas yra paprastas ir savivaldybių gebėjimų ribose ir manau jos tikrai tą gali daryti ir daro daugelis“, – sakė ji.

5–11 klasių mokiniai į klases grįžti galėjo nuo gegužės 10 dienos. Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo nuspręsti, ar šių moksleivių ugdymą organizuoti nuotoliniu, ar mišriu būdu, t. y. pakaitomis derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymąsi.

Būtina grįžimo sąlyga buvo tai, kad moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl COVID-19.

Anksčiau leista į mokyklas grįžti pradinukams ir abiturientams.

Testavimas dėl COVID-19 turėtų būti rekomendacija

J. Šiugždinienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sako, kad pozicija dėl naujų mokslo metų yra aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

„Visi sutarėme, kad nuo rugsėjo 1-osios dienos mokiniai privalo sugrįžti į klases, ir mes privalome būti tam pasirengę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.

Pasak jos, rudenį naujus mokslo metus norima pradėti neįvedus privalomo testavimo dėl COVID-19. J. Šiugždinienės teigimu, testuotis moksleiviams bus rekomenduojama.

Visi sutarėme, kad nuo rugsėjo 1-osios dienos mokiniai privalo sugrįžti į klases, ir mes privalome būti tam pasirengę.

„Matome, kaip mūsų situacija gerėja. Tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja. Tad norime rudenį atidaryti klases su rekomenduojamu testavimu“, – pažymėjo ministrė.

Prezidentas G. Nausėda antradienį su Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrais aptars, kaip galėtų būti kompensuojami vaikų praradimai, patirti dėl COVID-9 pandemijos.

Didelis dėmesys vaikų psichologinei sveikatai, organizuos vasaros stovyklas

Dėmesys psichologinei sveikatai, organizuos vasaros stovyklas

J. Šiugždinienė pažymėjo, kad šiuo metu vyksta pasiruošimas rugsėjo 1-ąją pasitikti moksleivius mokyklose.

„Pasiruošimas tikrai vyksta. Šiandien turime labai konkretų planą ir ugdymo praradimų kompensavimui, ir socialinei psichologinei vaikų savijautai gerinti“, – teigė ministrė.

„Pirmiausiai mums rūpi vaikų emocinė sveikata – siūlysime nuo rugsėjo pirmosios geros savijautos programą, kada mokyklose vaikai galės gauti papildomas psichologų konsultacijas, įgyvendinti fizines, menines veiklas. Tą vykdysime per kultūros paso platformą“, – pažymėjo ji.

Kartu J. Šiugždinienė sakė, kad ketinama sudaryti ir labiau prieinamas galimybes vaikams dalyvauti vasaros stovyklose.  

„Tikrai pasiūlysime didesnes galimybes vasaros stovykloms. Jos bus organizuojamos tiek pačios ministerijos, tiek savivaldybių“, – teigė ji.

Anot jos, vaikams, kurie yra sudėtingesnėje situacijoje, vasaros stovyklas organizuos ir pati ministerija.

„Mes turėsime galimybę stovyklose matyti apie 5000 vaikų. Stovyklos bus tikslinės, tiek vaikų motyvacijai stiprinti, tiek psichologinei – emocinei sveikatai, tiek praradimams kompensuoti“, – teigė ministrė.

Tuo metu savivaldybės, tikino ji, į vasaros stovyklas galės sukviesti dešimtimis tūkstančių vaikų.  

„Savivaldybės turi galimybes ir jau organizuoja stovyklas, panaudodamos neformalaus ugdymo lėšas, – čia mes planuojame apie 60–70 tūkst. vaikų“, – teigė ministrė.

Savivaldybės: priekaištais dangstomi per vėlai priimti sprendimai

J. Šiugždinienės priekaištai savivaldybėms dėl vangaus moksleivių grąžinimo į klases yra per vėlai priimtų centrinės valdžios sprendimų dangstymas, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

„Bandymas atsakomybę dėl per ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymosi perkelti savivaldybėms primena nekorektiškus bandymus dangstyti pavėluotai priimtus sprendimus“, – teigiama LSA pranešime.

Bandymas atsakomybę dėl per ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymosi perkelti savivaldybėms primena nekorektiškus bandymus dangstyti pavėluotai priimtus sprendimus.

„5–11 klasių moksleiviai Lietuvoje vieni ilgiausiai Europoje mokėsi nuotoliniu būdu – tokį sprendimą priėmė ne savivaldybės, o Vyriausybė, nusprendusi daug anksčiau atlaisvinti ribojimus verslui ir kitiems sektoriams. Deja, bet šalies moksleiviai ir pats švietimas, kuris buvo deklaruojamas kaip Vyriausybės prioritetas, savo eilės laukė bene ilgiausiai“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak asociacijos, balandžio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradėjus kalbėti apie moksleivių grąžinimą, savivaldybės viešai paragino ministrę nežaisti visuomenės lūkesčiais, o vertinti realią situaciją ir praktines galimybes. Teigiama, kad į šiuos savivaldybių raginimus neatsižvelgta, vietoj to mokykloms pateikti su savivaldybėmis neaptarti reikalavimai, kuriuos įgyvendinti buvo labai sudėtinga arba neįmanoma.

Informacija dėl saugumo reikalavimų – pavyzdžiui, testavimo būdų ir galimybių ar ugdymo proceso organizavimo – ne kartą keitėsi, tai, LSA teigimu, neretai formavo nepalankią tėvų nuomonę dėl vaikų grįžimo į mokyklą.

„Šiame pandemijos valdymo procese Vyriausybė savivaldybes įvardija kaip partneres, juk būtent jos praktiškai įgyvendina esminius sprendimus. Todėl praėjus daugiau kaip metams, kai kasdien dedame visas pastangas grąžinti visuomenės saugumą ir stabilumą, tokie ministrės kaltinimai skamba labai nekorektiškai. Juo labiau, kad vyresniųjų klasių moksleivių grąžinimui reikėjo pasirengti gerokai iš anksto, diskusijose su savivaldybėmis įvertinus visus praktinius aspektus bei skyrus papildomų priemonių įgyvendinti saugumo reikalavimus. Jei tai būtų buvę padaryta, galbūt šiandien didžioji dalis moksleivių mokytųsi mokyklose, o ne namie“, – teigia LSA prezidentas.

Savivaldybės taip pat tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu metu priims konkrečius sprendimus ir algoritmus dėl tinkamo pasirengimo rugsėjo 1-ąjai, nes kol kas aiškumo, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas, nėra.