„Taip, mirė tėtis. Jis buvo namuose pas mane, užsikrėtė kovidu. Galvojau, paprastas peršalimas, buvo teigiamas testas“, – BNS sakė A. Jakavonytė.

Anot jos, tėtis mirė gydomas ligoninėje, gydytojai stebėjosi jo atkaklumu.

Pastaruoju metu jis gydytas Santaros klinikose, sirgo COVID-19.

Pirmasis apie J. Jakavonio-Tigro mirtį antradienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Varėnos apylinkėse, Kasčiūnų kaime, gimęs J. Jakavonis-Tigras, būdamas dvidešimties metų, 1945 metų rudenį kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę.

1945–1946 metais drauge su Merkio rinktinės vadu A. Ramanausku-Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Čia leistas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“.

J. Jakavonis-Tigras ėjo štabo ryšininko pareigas.

1946 metais jis buvo ištremtas į Sibirą, o į Lietuvą grįžo po trylikos metų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1998 metais J. Jakavonis-Tigras apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, 2000 metais jam įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.

J. Jakavoniui-Tigrui bei kitiems partizanams 2018 metų gruodžio 4 dieną buvo įteikta Seimo skiriama Laisvės premija, šiemet jis taip pat gavo partizanų vado A. Ramanausko-Vanago premiją.

Aktyvus partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944–1953 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų žuvo.

Šalies vadovai, politikai reiškia užuojautą

Šalies vadovai bei kiti politikai reiškia užuojautą dėl partizano J.Jakavonio-Tigro mirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje pabrėžė, kad J. Jakavonis-Tigras yra didelio atkaklumo, drąsos ir pasiryžimo pavyzdys, o šie bruožai partizaną lydėjo visą gyvenimą.

„Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje. Laisvės viltį ir pareigą kovoti už ją J. Jakavonis-Tigras nuosekliai puoselėjo ir grįžęs į Tėvynę“, – teigiama G. Nausėdos užuojautoje.

Pasak prezidento, partizanas aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą ir visuomet buvo aktyvus jau nepriklausomos Lietuvos gyvenimo dalyvis.

„J. Jakavonis-Tigras yra meilės Tėvynei pavyzdys visai jaunajai kartai, mums visiems. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai ir visiems tautiečiams“, – sakė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė užuojautoje artimiesiems ir kitiems bendražygiams teigia, kad visas šio iškilaus laisvės kovų dalyvio gyvenimas liudija „nepaprastą drąsą ir ištvermę, kalba apie pasišventimą pamatinėms vertybėms ir meilę Lietuvai“.

„Iškentęs okupantų kankinimus, patyręs tremtinio dalią, jis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ateities kartoms, įrodančiu, kad visada turime išlikti ištikimi laisvės idealams ir pasirengę ginti Tėvynę“, – rašė I. Šimonytė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo ir savo vardu reikšdama užuojautą artimiesiems, pabrėžė, kad simboliška, jog su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviu J. Jakavoniu-Tigru tenka atsisveikinti lapkričio 23-iąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną.

Mūsų atmintyje partizanas Juozas Jakavonis-Tigras visada išliks kaip nepaprasto tvirtumo, ištikimybės ir meilės Lietuvai pavyzdys.

„Jis visą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Devyniolikmečio duotos partizano priesaikos neįveikė nei nežmoniški enkavėdistų kankinimai ir tardymai, nei Sibiro lageriai, o prasidėjus Atgimimui, ji paskatino J. Jakavonį įsitraukti į Sąjūdžio veiklą. Visuomet būsime dėkingi J. Jakavoniui-Tigrui, savo gyvenimą pašventusiam Lietuvos Nepriklausomybei“, – užuojautoje sako V. Čmilytė-Nielsen.

Įrašu, skirtą partizanui atminti, savo „Facebook“ profilyje pasidalino ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Mūsų atmintyje partizanas Juozas Jakavonis-Tigras visada išliks kaip nepaprasto tvirtumo, ištikimybės ir meilės Lietuvai pavyzdys“, – teigė ji.

Seimo vicepirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė užuojautoje tvirtino, kad partizanas tapo vienu iš Lietuvos Laisvės kovų simbolių.

„Mylėjome ir gerbėme jį ne vien už kovą dėl Lietuvos laisvės, bet ir už tai, kad jo sodyboje, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago vadavietėje, buvo laukiamas kiekvienas. Jo pasakojimai ir liudijimai daugybei įvairių žmonių iš Lietuvos ir užsienio atvėrė akis apie mūsų istorinę patirtį, sustiprino pasitikėjimą Valstybe. Partizanas Tigras buvo tvirtos dvasios ir įsitikinimų žmogus, turėjo puikią atmintį, buvo dėmesingas, atviras ir nelaikęs pykčio žmogus net ant tų, kurie jį skriaudė“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, J. Jakavonis-Tigras puoselėjo istoriją ne primesdamas savo patyrimus, bet nuoširdžiai jais dalindamasis. Politikė priminė, kad grįžęs iš sunkios tremties partizanas nepasidavė ir buvo aktyvus Sąjūdžio veikloje.

„Jo darbai Lietuvai liks atmintyje bei visų mūsų širdyse. Ačiū Jums, brangus kary!“, – rašė politikė.

J. Jakavonis-Tigras mirė Vilniuje antradienį, eidamas 97-uosius metus.

1945 metų rudenį jis kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę, 1945–1946 metais drauge su Merkio rinktinės vadu A. Ramanausku-Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.

1946 metais jis buvo ištremtas į Sibirą, o į Lietuvą grįžo po 13 metų.