Dėl genocido teisiamas pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis siekia, kad iš vienu paskutiniųjų partizanų laikomo Antano Kraujelio-Siaubūno būtų atimtas kario savanorio statusas.

Dėl bandymo sunaikinti prieš sovietinę okupaciją kovojusius partizanus teisiamas M.Misiukonis ir jo gynėjai prašo Panevėžio apygardos teismo pavesti prokurorams kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad remiantis baudžiamosios bylos duomenimis šis iš naujo įvertintų sprendimą A.Kraujeliui suteikti kario savanorio statusą.

Teisiamojo advokatas Vytautas Sviderskis BNS sakė, kad "A.Kraujelis galimai sulaužė partizano priesaiką ir pažeidė tarptautinius teisės aktus".

"Byloje yra duomenų, kad jis žudė beginklius civilius asmenis ar dalyvavo juos žudant. Yra duomenų, kad pats nužudė nėščią moterį jos vaikų akivaizdoje", - sakė gynėjas.

Anot jo, ir pagal tarptautinę teisę, ir pagal laisvės kovotojų susikurtas taisykles, tokie asmenys negali būti laikomi laisvės kovotojais ir tokių žmonių neturėtų ginti karių savanorių statusas.

"Mes nieko neišgalvojome, visi duomenys yra byloje", - pabrėžė V.Sviderskis.

Pats M.Misiukonis teisme yra sakęs, kad A.Kraujelis-Siaubūnas buvo ne rezistentas, o kriminalinis nusikaltėlis. Jo teigimu, saugumiečiai A.Kraujelio ieškojo tik kaip ginkluoto ir labai pavojingo ginkluoto nelegalo.

"1944-1953 metais, kai vyko partizaninis judėjimas Lietuvoje, A.Kraujelis buvo jo dalyvis, tačiau vėliau pradėjo daryti kriminalinius nusikaltimus, kurių negalima pateisinti", - teisme sakė M.Misiukonis, jį citavo laikraštis "Panevėžio rytas".

Baudžiamąją bylą A.Kraujelio atžvilgiu Valstybės saugumo komitetas iškėlė 1964 metais. M.Misiukonis tikino baudžiamojoje byloje neradęs duomenų, kad A.Kraujelis pokario metais būtų susikovęs su karinėmis struktūromis - sovietiniais kariais, stribais, liaudies gynėjais.

"Buvo šaudoma naktimis, iš pasalų ir, pasak liudytojų, pribaigiama pagaliu ar geležte", - tikino jis.
V.Sviderskis sakė ne kartą prašęs Panevėžio apygardos teismo, kad šis apklaustų galimų A.Kraujelio aukų vaikus, kurių akivaizdoje šis esą žudė.

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis BNS sakė siūlęs šį teisiamojos ir gynėjų prašymą atmesti. Jo tvirtinimu, jų keliamas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

"Negalime išplėsti ir nagrinėti tai, ko nėra byloje", - sakė pareigūnas.

Jeigu iš A.Kraujelio būtų atimtas kario savanorio statusas, M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas negalėtų būti teisiami dėl genocido.

M.Misiukonio advokatai Panevėžio apygardos teismo taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl genocido neprieštarauja Konstitucijai.

Dėl pastarojo prašymo teismas nutartį skelbs gegužės 17 dieną. Kada bus paskelbtas verdiktas dėl kario savanorio statuto peržiūrėjimo, neaišku.

Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10 asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.

Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau mirę.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.

1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.