Lapkričio antroje pusėje BNS atsiųstame LTPF pranešime teigiama, kad Kalėjimų tarnyboje pastaruoju metu „stiprėja įtampa ir nepasitenkinimas dėl vadovybės taikomo valdymo stiliaus bei vidinės atmosferos“.

„Neramu, kuomet girdime darbuotojų signalus apie LKT vadovo Mindaugo Kairio nurodymus išstoti iš jam neįtinkančios pareigūnų profesines sąjungas vienijančios LTPF“, – pranešime nurodė LTPF pirmininkės pavaduotojas, Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius.

Jo teigimu, tai rodo apie galimą darbuotojų persekiojimą dėl jų priklausymo profesinei sąjungai.

Anot LTPF, M. Kairys viešai kritikuoja neįtinkančius darbuotojus, siūlo jiems išeiti iš darbo, kaltina teikiant informaciją LKT veiklos auditą atliekančiai Teisingumo ministerijai, o tai „verčia kalbėti ir apie įtarimus dėl vadovo taikomo mobingo pavaldiems darbuotojams“.

„Netoleruosime tokio darbdavio elgesio, kreipsimės į teisingumo ministrę R. Tamašunienę, nes tokiame darbdavio elgesyje įžvelgiame trukdymą profesinės sąjungos veiklai, už kurį teisės aktuose numatyta tam tikra atsakomybė“, – cituojamas D. Čekavičius.

Jis BNS nurodė, kad yra gauti „ne vienas ir ne du“ skundai dėl M. Kairio elgesio iš LTPF narių. Dėl to profsąjunga lapkričio 18-ąją kreipėsi į Teisingumo ministeriją.

Profsąjunga: skundai suintensyvėjo ministeriją palikus R. Mockui

Rašte, kurį matė BNS, teigiama, kad darbuotojų pagalbos prašymai itin padažnėjo per pastaruosius kelis mėnesius.

„Darbuotojų persekiojimas, mobingo elementai pasiekė kritinį tašką ir panašu, kad mikroklimato tyrimai iš esmės situacijos nepakeis“, – ministerijai nurodė LTPF.

Dėl to profsąjunga prašo ministerijos sudaryti trišalį atstovų formatą problemoms LKT spręsti.

Pasak D. Čekavičiaus, skundai suintensyvėjo teisingumo ministro pareigas palikus „aušriečių“ deleguotam Rimantui Mockui, kuris atsistatydino kartu su Gintauto Palucko Vyriausybe.

„Žmonėms pradėjo būti daromas spaudimas dėl to, kad jie teikė dokumentus, duomenis buvusiai ministerijos vadovybei auditui ir jie yra konkrečiai dėl to kaltinami“, – nurodė LTPF pirmininkės pavaduotojas.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė M. Kairiui yra skyrusi griežtą papeikimą R. Mockaus sudarytai komisijai nustačius, jog LKT vadovas kelis mėnesius neteisėtai naudojosi tarnybiniu transportu, taip įstaigai padarydamas 2 tūkst. 156 eurų žalą.

M. Kairiui taip pat yra skirtas papeikimas dėl neracionalaus pirkimo, komisijos duomenimis, sukeliant LKT 35,6 tūkst. eurų žalą, kai Kauno kalėjimo inventorizaciją buvo pavesta atlikti su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens valdomam išoriniam tiekėjui.

Tarnybos vadovas teismui yra apskundęs jam skirtą griežtą papeikimą. Vyriausybei rengiantis atleisti jį iš pareigų, M. Kairiui taip pat suteiktas pranešėjo statusas, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto R. Mockaus poveikio.

LKT vadovas: keli žmonės dėl neveiklumo reikalauja didesnės kontrolės

Kalėjimų tarnybos vadovas M. Kairys BNS atmetė profsąjungos jam reiškiamus kaltinimus dėl mobingo ir teigia, kad tik reikalauja iš darbuotojų, jog šie atliktų savo pareigas.

„Aš vadovas esu gana seniai, standartai pas mane yra tie patys ir gyvenime aš neturėjau tokių situacijų ir kaltinimų. Čia yra keletas žmonių, kurie tiesiog dėl savo neveiklumo, dėl savo požiūrio į darbą kartais reikalauja didesnės kontrolės ir jeigu tu tą darai, iš karto esi kaltinamas mobingu“, – sakė M. Kairys.

„Yra keletas žmonių, kuriuos mes truputį daugiau kontroliuojame ir kontrolė yra, kad jiems duodamos užduotys, aiškiai keliami lūkesčiai, ir jie iš karto stoja į profsąjungas. Matyt, tokiu puolimu (LTPF – BNS) bando jiems užtikrinti apsaugą. Tai čia nieko naujo, taktika seniai žinoma“, – teigė LKT vadovas.

Yra keletas žmonių, kuriuos mes truputį daugiau kontroliuojame ir kontrolė yra, kad jiems duodamos užduotys, aiškiai keliami lūkesčiai, ir jie iš karto stoja į profsąjungas.

Paklaustas, ar R. Mockaus išėjimas iš ministerijos ir šios vykdomas LKT veiklos auditas yra susiję su atmosfera tarnyboje, M. Kairys sakė „neįsivaizduojantis, kaip išvesti tą paralelę“.

Pasak LKT vadovo, LTPF darbuotojų skundais naudojasi kaip įrankiu tam, kad išreikštų konfliktą su vadovu eskaluojančią poziciją.

„Jiems šitos pozicijos reikia, nes jie nepasiekė tikslo, kurį turėjo su anuo ministru, kad mane ir vadovybę bet kokia kaina nuimtų. Čia pagrindinis motyvas“, – nurodė M. Kairys.

Nenormali LKT struktūros situacija

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė tvirtina, kad profsąjungą stebina situacija, kai LKT nuo rugpjūčio 1-osios reformavus Resocializacijos valdybą, dviejuose jos skyriuose nėra pavaldinių.

Vienam iš jų – Intervencijų planavimo ir taikymo skyriui – vadovauja buvusi LKT kanclerė Ligita Valalytė.

„Mažų mažiausiai keista, kad nuo rugpjūčio mėnesio, mūsų žiniomis, L. Valalytė nevykdo jai priskirtų funkcijų ir vadovauja skyriui, kuriame nėra nė vieno darbuotojo“, – profsąjungos pranešime sakė L. Soščekienė.

Jos teigimu, kai L. Valalytė turėtų vykdyti tiesiogines funkcijas LKT, ji „ne tik duoda nurodymus jai nepavaldiems darbuotojams, bet ir sugeba gyvai dalyvauti Kauno miesto tarybos posėdžiuose“.

Savo ruožtu, L. Valalytė BNS sakė darbą LKT teisiškai ir fiziškai suderinanti su Kauno miesto tarybos narės pareigomis, o dėl Kalėjimų tarnybos struktūros ragino kreiptis į vadovybę.

„Kiekviena įstaiga privalo užtikrinti galimybę tarybos nariui atlikti savo funkcijas, todėl tarybos posėdžiuose dalyvauju tada, kai jie vyksta“, – komentavo „Vieningo Kauno“ atstovė taryboje.

M. Kairys pažymėjo, kad Resocializacijos valdybos reformą naikinant LKT kanclerio pareigybę R. Mockaus vadovauta ministerija inicijavo siekiant „atsikratyti L. Valalytės kaip kanclerės“, o LTPF buvo tarp palaikiusiųjų pertvarką.

LKT vadovas nenormalia vadina situaciją, kai skyriaus vadovė neturi pavaldinių, atšauktą skyrių formavimą aiškindamas reformuojant tarnybą pažeistomis procedūromis ir dėl to vykstančiu teismo procesu.

„Nenormali situacija, apie visos tos struktūros pokyčius mes diskutuojame su dabartine ministerijos vadovybe, nes jau Darbo ginčų komisijoje pripažino, kad buvo pažeistos procedūros struktūros pokyčio. Ir dar yra byla teisme su kita profsąjunga, (...) už tai mes atšaukėme visas atrankas“, – sakė M. Kairys.

„Buvome atrankas pasiskelbę, bet kol vyksta teisminis procesas, tu tiesiog negali formuoti tų skyrių, nes gali būti, kad tą struktūrą grąžins atgal į pradinę padėtį ar kažkoks kitas bus sprendimas“, – pridūrė LKT vadovas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas BNS patvirtino, kad Regionų administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti profsąjungos skundą dėl Resocializacijos valdybos reformos.

„Atsiliepimai pateikti, teismas skundą yra priėmęs, laukiame dabar teismo posėdžio. (…) Mes reikalaujame, kad būtų panaikintas teisingumo ministro priimtas įsakymas, kurio pagrindu buvo įsteigta nauja Kalėjimų tarnybos struktūra“, – nurodė V. Jagminas.

 Mes reikalaujame, kad būtų panaikintas teisingumo ministro priimtas įsakymas, kurio pagrindu buvo įsteigta nauja Kalėjimų tarnybos struktūra.

Jo teigimu, pareigūnų nepasitenkinimas kyla dėl to, kad struktūrinę reformą inicijavusi Teisingumo ministerija jai įgyvendinti „nedavė nei euro, viskas iš vidinių rezervų“.

Tuo metu apie M. Kairio netinkamą elgesį pavaldinių atžvilgiu V. Jagminas sakė neturintis informacijos.

„Aš negirdėjau, kad kažkas skųstųsi iš mūsų (M. Kairiu – BNS). Na, kadangi mes savo profesinėje sąjungoje vadovų grandies neturime. Tai dirbantys „ant žemės“ žmonės tokių skundų neturi, kad juos mobinguotų“, – kalbėjo VAITĮPS pirmininkas.

Ministerija vertins skundų pagrįstumą

Teisingumo ministerija BNS pateiktame komentare patvirtino gavusi LTPF raštą dėl M. Kairio elgesio ir renkanti papildomus duomenis.

„Ketinama suburti darbo grupę, surinkti informaciją ir, įvertinus nusiskundimų pagrįstumą, bus priimti atitinkami sprendimai“, – nurodė ministerija.

Jos teigimu, LKT, kaip ir kitoms ministerijoms pavaldžioms įstaigoms, taikomi panašūs reikalavimai užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, pasirūpinti pareigūnais, sudarant jiems saugų ir palankų darbo mikroklimatą.

Paklausus, kaip ministerija reaguoja į LTPF siūlymą problemas spręsti trišaliame atstovų formate, ji nurodė, kad svarstomi įvairūs galimi sprendimų būdai.

„Tačiau svarbiausia – užtikrinti, kad iškilusios problemos būtų veiksmingai išspręstos, o tarnyboje dirbantys pareigūnai jaustųsi saugūs ir užtikrinti. Ministerija imsis visų reikalingų priemonių, kad pareigūnams būtų suteiktas tinkamas dėmesys ir palaikymas“, – pabrėžė ministerija.

Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu vykdomas LKT auditas, susijęs su Alytaus bendrabučio rekonstrukcijos projektu ir tarnybos finansų panaudojimu.

„Jo tikslas – įvertinti, ar visos procedūros Lietuvos kalėjimų tarnyboje atliekamos tinkamai. Išvados bus pateiktos gruodžio pirmoje pusėje“, – komentavo Teisingumo ministerija.

„Gėris turi būti bendras“

Savo ruožtu, M. Kairys LTPF atstovus kaltina su juo komunikuojant tik formaliai, problemas siekiant spręsti tiesiai ministerijoje.

„Jie eina tiesiog pas ministrę ir sako, Kairys mums nedaro to, nors manęs jie net neklausia. Socialinis dialogas yra su darbdaviu. Mes bendraujame raštiškai, jeigu jie parašo, mes jiems atsakome, jeigu jie kviečia kažkur, mes dalyvaujame“, – sakė LKT vadovas.

Jo teigimu, LTPF atstovai yra įtraukti visuose formatuose, kur sprendžiami darbuotojams svarbūs klausimai, taip pat bendradarbiaujama šakos kolektyvinės sutarties rėmuose.

„Bet tokio priešiškumo iš jų pačių labiau yra, nes tiesiog turėjo anksčiau didesnę galią. (...) Mes ne tai, kad sumažinome (galią – BNS), bet pasakėme, kad jeigu kuriame kažkokį gėrį, tai jis turi būti bendras. Nesvarbu, darbuotojas vienos profsąjungos narys, kitos profsąjungos narys ar išvis nepriklauso profsąjungai. Mūsų tokia pozicija“, – kalbėjo M. Kairys.

Jis tvirtino esąs atviras visoms profsąjungoms, kurios siekia spręsti LKT bendruomenei aktualius klausimus.

Kaip rašė BNS, M. Kairys buvusio teisingumo ministro suformuotos komisijos išvadų pagrindu jam skirtus papeikimus siejo su Apeliacinio teismo birželį sustabdytu beveik 57 mln. eurų vertės Šiaulių kalėjimo statybos ir valdymo konkursu.

Eksministras R. Mockus po šio teismo sprendimo sakė reikalausiantis LKT vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą papeikimą neigė, kad jis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.

Tuo metu buvęs teisingumo viceministras Ričardas Pocius tvirtino, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl Šiaulių kalėjimo „padėjo galutinį tašką“ ministerijos gilinimesi į LKT finansus ir turto valdymą.

STT rugpjūtį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar R. Mockus darė M. Kairiui neteisėtą poveikį siekdamas konkretaus asmens įdarbinimo Kalėjimų tarnyboje.

Kiek anksčiau, liepos pabaigoje, LKT vadovui suteiktas pranešėjo statusas, be kita ko, neleidžiantis jo nušalinti ar atleisti iš pareigų.

Dabartinė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė spalio pabaigoje LRT sakė, kad naujo Šiaulių kalėjimo statyboms lėšų kitų metų biudžete nenumatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį planuoja skelbti galutinę nutartį dėl nutraukto kalėjimo statybos konkurso, tokį sprendimą kasacine tvarka apskundus konkursą laimėjusiai įmonei „Spi 1“.