Nors mokiniai atostogauja, pradinukų mokytoja ruošiasi pamokoms – jau pirmadienį pirmokai sugužės į klasę.

„Šiais metais išleidau ketvirtokus. Jie laikė ir nacionalinius patikrinimus, mums sekėsi gerai“, – pasakojo Šeškinės pradinės mokyklos mokytoja Jūratė Mocartienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mokytojos Jūratės ketvirtokai matematikos gebėjimų patikrinimą įveikė nesunkiai.

„Ten nebuvo labai daug algebros užduočių – iš viso gal trys ar keturios“, – pridūrė J. Mocartienė.

Būtent algebra pradinukų vadovėliuose atkreipė neuromokslininkų dėmesį. Esą iš vaikų reikalaujama per daug, tokių metų vaikų smegenys dar nėra pakankamai išsivysčiusios suprasti šį mokslą.

„Nuo kada vaikas gali pradėti mokytis algebros, priklauso nuo dviejų dalykų – turi būti susiformavęs abstraktus mąstymas ir tam tikros talpos darbinė atmintis“, – aiškino neuromokslininkas Kęstutis Skauminas.

Daugelio trečioje klasėje esančių devynmečių smegenys to dar neturi.

„Manoma, kad tarp vienuolikos ir trylikos metų baigia formuotis jungtys, reikalingos abstrakčiam mąstymui“, – teigė K. Skauminas.

LNK stop kadras

Nors mokytojai kartais užduotis koreguoja pagal save.

„Vaikai yra skirtingi, o mokytojas – profesionalas, kuris turi gebėti parinkti ir metodus, ir užduotis, kad jos būtų įtraukiančios ir visus įtrauktų“, – sakė J. Mocartienė.

Tačiau ir pati ministrė sutinka, kad dalis ugdymo programų neatitinka vaiko raidos, lyg ir žada taisyti klaidą.

„Tie procesai nėra labai greiti. Skubėjimas dažnai atneša chaosą, neatitikimus ir, kaip pastebėjome, didesnius krūvius, neatitikimą pagal raidą“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Tėvai skundžiasi, kad iš vaikų reikalaujama per daug ir dalyje kitų pamokų. Dėl to ministerijos suburta ekspertų grupė imsis darbo peržiūrėti visas ugdymo programas.

„Negaliu atsakyti, kiek tas laikas truks. Gal viena programa ir greičiau – kaip, pavyzdžiui, istorijos ar geografijos, nes nedaug korekcijų buvo, tai jos tikrai neužtruko labai ilgai. Bet peržiūrėti visas programas užims truputį daugiau laiko“, – teigė R. Popovienė.

Jeigu vaikų smegenys negeba suprasti dalies matematikos kurso, net ir jį išėjus galvoje lieka spragos. Jos atsiliepia ateityje.

LNK stop kadras

Švietimo atstovai, peržiūrėję vienuoliktokų egzaminų rezultatus, apskaičiavo, kiek mokinių kitąmet neišlaikys matematikos, ir pateikė dvi prognozes: A lygiu turėtų neišlaikyti 24 proc. arba net beveik pusė laikančiųjų.

„Labai daug mokinių negautų brandos atestatų. Labiausiai orientuojamės į tai, kad mokinys, atsimokęs dvylika metų ir turintis teigiamus metinius įvertinimus, negauna brandos atestato – vadinasi, sistema nepilnai veikia“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Labiausiai šokiruoja B lygio matematikos prognozės. Tikėtina, kad egzamino neišlaikytų net 70 proc. laikančiųjų, o blogiausiu atveju – beveik visi.

„Tokių blogų prognozių niekada nebuvo – anksčiau daugiau mokinių išlaikydavo egzaminus“, – sakė J. Petkevičius.

Neramu ir dėl kitų egzaminų. Anot Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus, tai nutiko todėl, kad mokyklose nebeliko vadinamųjų mokyklinių egzaminų.

„Absolventai, kurie neplanuoja stoti į aukštąsias mokyklas, o tokių visada yra, privalo laikyti valstybinius brandos egzaminus – jie nebūtinai jiems yra pasiruošę“, – aiškino Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Tad, kad ir kitąmet netektų pridėti dešimt taškų, ministerija sieks mažinti išlaikymo kartelę.

„Siūlome koreguoti išlaikymo kartelę iki 25“, – teigė R. Popovienė.

Dabar kartelė siekia 35 taškus.

„Tai kažkiek pagerintų situaciją, bet neišlaikymo procentas vis tiek lieka nemažas“, – pažymėjo R. Popovienė.

LNK stop kadras

„Su kartele galime žaisti kaip norime, bet jeigu užduotys nesikeis, tas kartelės stumdymas nieko nepridės. Kol kas girdime iš ministerijos pasakymus, kad užduočių jie nevaldo“, – sakė V. Jaskūnas.

Kitas situacijos gelbėjimo žingsnis – leisti matematikos egzaminą perlaikyti tais pačiais metais. Dabar perlaikymo tenka laukti metus.

„Įvykdžius viską, manome, kad rezultatus būtų galima pagerinti bent 20 procentų“, – teigė J. Petkevičius.

Jeigu ministerija iki naujųjų apsispręs, ar mažinti egzaminų išlaikymo kartelę, pakeitimai galiotų jau kitąmet.