Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslininkai: uždarius AE, elektra gali brangti dvigubai

2009-08-03 10:08
Perspektyva: Amerikos lietuvių mokslininkai įspėjo, jog Lietuvai nebus lengva pasigaminti ir įsigyti pakankamai elektros, kai uždarys IAE.
Perspektyva: Amerikos lietuvių mokslininkai įspėjo, jog Lietuvai nebus lengva pasigaminti ir įsigyti pakankamai elektros, kai uždarys IAE. / Mindaugo Ažušilio nuotr.

Išeivijos ekspertai tvirtina, kad šių metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) per artimiausius trejus metus elektros energijos kaina gali išaugti dvigubai, be to, gali sutrikti elektros gamyba ir tiekimas, nes Lietuva nesiėmė pakankamų priemonių savo energetiniam saugumui užtikrinti.

Pašoks dvigubai

Grupė Amerikos lietuvių mokslininkų pateikė Energetikos ministerijai studiją dėl padėties Lietuvos elektros energijos sistemoje ir jos perspektyvų.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis daktaras Stasys Bačkaitis, inžinierius Viktoras Jautokas ir profesorius iš Kanados Rimas Slavickas savarankiškai parengtoje studijoje nurodo, kad uždarius IAE 2010–2012 m. elektros energijos kaina Lietuvos vartotojams beveik padvigubės ir sieks 50–60 centų už kilovatvalandę.

"Tolimesnėje ateityje ji gali siekti net 75–90 centų", – teigiama studijoje.

Elektros kaina, pasak mokslininkų, priklausys nuo įvairių veiksnių. Svarbiausi jų – gamtinių dujų ir naftos kaina pasaulio rinkose, taip pat Lietuvos pasirengimas turėti pakankamai alternatyvios energijos gamybos šaltinių arba galimybių įsigyti pigios elektros.

Ekspertų išvada neguodžianti. Pasak jų, maža tikimybė, kad dujų ir naftos kainos artimiausioje ateityje mažės, greičiau atvirkščiai. Be to, Lietuva nėra pasirengusi šimtu procentų garantuoti galimybę turėti alternatyvius elektros gamybos ar įsigijimo šaltinius.

Visa tai ne tik gali didinti elektros kainą, bet ir neužtikrina Lietuvai saugios ateities apsirūpinimo energija klausimais.

Baiminasi Rusijos politinio keršto

"Esant visam dujų tiekimui, net ir uždarius IAE, Lietuva turi pakankamus gamybinius pajėgumus patenkinti visus savo poreikius. Tačiau nutrūkus dujų tiekimui, skystu kuru (mazutu, orimulsija) generuojamos elektros tiekimas tampa ribiniai rizikingas, galintis atvesti iki visiško elektros sistemos sukritimo, nes tik maža elektrinių dalis yra paruošta naudoti alternatyvius kuro šaltinius ir skystą kurą", – rašoma išeivijos lietuvių rašybos stiliumi išdėstytoje studijoje.

Joje baiminamasi, kad jeigu Rusija dėl politinių priežasčių nuspręstų nutraukti dujų tiekimą Lietuvai, susidurtume su beveik neįveikiamais sunkumais.

"Šią riziką būtų galima gerokai sumažinti elektros nepriteklių importuojant iš kitų rinkų. Deja, importas iš Švedijos ir Lenkijos bus galimas tik, kai bus pastatytos elektros jungtys, tai yra ne anksčiau 2016 m. Nors galimas ribotas importas iš Suomijos per neseniai pastatytą jungtį į Estiją, jis pirmiausia gali būti panaudojamas Estijos ir Latvijos poreikiams. Abi iš šių valstybių, nutrūkus dujų tiekimui, tai pat susidurtų su elektros energijos gamybos stoka, ypač žiemos metu, kai pareikalavimas yra pats didžiausias", – rašo užsienio lietuvių mokslininkai.

Jie apgailestauja, kad Lietuva, galinti 30–40 proc. savo elektros energijos poreikių padengti iš alternatyvių vėjo, vandens, biomasės, atliekų deginimo ar kitų šaltinių, nesiėmė beveik jokių priemonių, plėtodama tokias galimybes.

Geriau daug mažų elektrinių

Mokslininkai abejoja, ar Lietuva pajėgs sutelkti reikiamus finansus naujos atominės elektrinės statybai Visagine. Atkreipiamas dėmesys į Rusijos ir Baltarusijos planus pastatyti branduolines jėgaines Kaliningrado srityje ir Astravo rajone netoli Vilniaus. "Šių jėgainių iškilimo perspektyvoje bus sudėtinga rasti investuotojus, norinčius rizikuoti apie 6–8 mlrd. JAV dolerių (14,7–19,6 mlrd. litų) Visagino atominės elektrinės statybai", – rašoma studijoje.

Todėl siūloma pasvarstyti apie kelių nedidelių atominių elektrinių statybą Lietuvoje. Studijoje priminta viena iš naujausių inovacijų branduolinės energetikos srityje – mažų, vos 25 megavatų, atominių elektrinių statyba JAV. "Jas galima būtų pastatyti kaip nepriklausomai veikiančius vienetus įvairiuose regionuose, aptarnaujančius iki 20–25 tūkst. namų ūkių. Tokių minielektrinių veikimo laikas būtų penkeri šešeri metai, neliktų radioaktyvių atliekų", – pabrėžė ekspertai.


Ir naudinga, ir taisytina

Energetikos ministerijoje pažadėta išnagrinėti išeivijos lietuvių mokslininkų pastabas ir į kai kurias jų atsižvelgti, rengiant atnaujintą Lietuvos energetikos strategiją.

Regis, bent dalis studijoje išsakytų nuostatų gali būti naudingos, nes ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiomis dienomis pareiškė, kad Lietuvai būtina dar kartą apskaičiuoti ir apsvarstyti, kokia bus energetikos ateitis. Valstybės vadovė, kaip ir išeivijos mokslininkai, pareiškė abejonių, ar Lietuvai tikrai apsimokėtų statyti didelę atominę elektrinę. Todėl ekspertų pasiūlymas pagalvoti apie kelias nedideles branduolines elektrines gali sulaukti palaikymo.

Kita vertus, pareigūnai teigia, kad kai kurios studijos nuostatos jau koreguotinos, atsižvelgiant į naujausius įvykius ar valdžios sprendimus energetikos sektoriuje.

Antai, jau paskelbta, kad kitąmet, uždarius IAE, elektros energijos kaina padidės maždaug trečdaliu, o ne dvigubai, kaip pranašavo ekspertai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys užsiminė, kad nuo 2010 m. pradžios elektros kilovatvalandė gali pabrangti maždaug 13 centų – nuo 35 iki 48 centų. Vėliau elektros kaina esą labiausiai priklausys nuo gamtinių dujų kainos rinkoje.

Be to, teigiama, kad Lietuvai ir po 2010 m. nebus sudėtinga apsirūpinti elektros energija. Pirmiausia su Rusijos koncernu "Gazprom" yra susitarta dėl pakankamo gamtinių dujų tiekimo Lietuvai. Politologai tvirtina, kad vargu ar Maskva ryšis dėl politinių priežasčių užsukti dujotiekio į Lietuvą kranelį, nes tokiu atveju sustotų ir dujų tiekimas Rusijos Kaliningrado sričiai. Į ją dujotiekis eina per Lietuvą.

Taip pat teigiama, kad esant reikalui Lietuva galėtų gaminti elektros energiją iš mazuto, kuris gaminamas iš naftos, tiekiamos jūra per Būtingės terminalą. Lietuva galėtų pirkti elektrą ne tik iš Rusijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos, bet ir iš Ukrainos, kuri bent kelerius artimiausius metus turės elektros gamybos perteklių.

Primenama ir tai, kad nuo kitų metų pradedamas elektros energijos rinkos liberalizavimo procesas – apie trečdalis elektros bus įsigyjama laisvojoje rinkoje, o ne pagal iš anksto sudarytus kontraktus. Tai irgi esą bus garantija, kad gausime reikiamą kiekį elektros.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų