Streikuojančių mokytojų atstovai sako pasiryžę eiti į ministeriją ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.

Ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais, sako streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, - po posėdžio žurnalistams aiškino A. Navickas. Jis griežtai atmetė ŠMM reiškiamus priekaištus mokytojų streiką organizuojančiai profsąjungai, kad ši derybose su ministerija taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų.

„Mūsų siūlymai yra pateikti prieš metus ir aš trečiadienį tą patį pakartojau, bet, deja, nė vienas mūsų siūlymų nepateko į pasiūlymų protokolą, o buvo paimti tie pasiūlymai, kurie nėra visiškai esminiai - būtent iš tų profesinių sąjungų, kurios nuolat bendradarbiauja ir slapta tariasi su ministre“, - kalbėjo A. Navickas.

LŠDPS lyderio teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, nes pažangos nematantys streikuojantys mokytojai galvoja apskritai nebegrįžti į mokyklą.

„Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos. Ir Seimas, ir Vyriausybė turi suprasti, kad situacija yra labai sudėtinga“, - aiškino A. Navickas.

Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog J. Petrauskienės trečiadienio dienotvarkėje nėra numatytas susitikimas su streiką organizuojančia profsąjunga, LŠDPS vis tiek eis į ministeriją tikėdamasi derybų. A. Navickas vilkinimu pavadino J. Petrauskienės kvietimą streikuojančių mokytojų keliamus klausimus aptarti ketvirtadienį.

„Mes girdime vis rytoj ir rytoj, mes girdime po dviejų savaičių, po trijų savaičių. Kodėl ne šiandien spręsti?“, - retoriškai klausė LŠDPS pirmininkas. Pasak jo, delsdama derėtis su streikuojančiais mokytojais J. Petrauskienė žaidžia vaikų likimais.

„Matome, kad ministrė vilkina derybas. Bet ji žaidžia vaikais, vaikų likimais, mokytojų likimais. Tai yra labai negražus elgesys. Ministrė buvo informuota iš anksto apie tai, kad mes ateisime derėtis“, - apibendrino A. Navickas. Profsąjungos lyderio teigimu, nuėję į ministeriją jie, nepasiekę tenkinančio susitarimo, niekur iš jos nesitrauks.

„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, - pabrėžė A. Navickas.

Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės. Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.

Viceministras: norime pagaliau užbaigti šį reikalą

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius susitinka su į Švietimo ir mokslo ministeriją atvykstančiais Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovais ir tikisi, kad ministerijai pavyks susitarti iki galo.

„Visus susirenkančius ir ateinančius prie ministerijos visada priimame, priimsime ir vakar vakare apie savo atvykimą mums pranešusią Andriaus Navicko vadovaujamą profesinę sąjungą. Pristatysime, ką sutarėme praėjusią savaitę susitikime su visomis profsąjungomis, taip pat ir protokolą, kurį išsiuntėme visoms derinti. Susitikime dalyvavęs A. Navickas neišsakė jokių pastabų. Visų profesinių sąjungų laukiame susitikime rytoj, jos visos pakviestos į susitikimą dar pirmadienį. Toliau derinsime punktus ir tikimės susitarti iki galo. Norime pagaliau užbaigti šį reikalą, kad vaikai ir mokytojai greičiau grįžtų į įprasto darbo vėžes“, - sako G. Kazakevičius.

Ketvirtadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiks su visomis profesinėmis sąjungomis.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečiadienį streikuoja 73 švietimo įstaigos. Streiką tęsia 70, prisijungė - 3, nutraukė - 2. Dvylikoje mokyklų streikuoja 1-3 pedagogai. Iš viso streikuoja apie 1600 pedagogų bei 11 nepedagoginių darbuotojų (mokytojo, auklėtojo padėjėjai).

Lapkričio 29 d. planuoja streikuoti 71 švietimo įstaigos, apie 1550 pedagogų. Tęsti streiką numačiusios 70, prisijungti viena, o nutrauks 3 švietimo įstaigos.

Labai apytikriais duomenimis, streikas paliečia ne daugiau kaip 16 tūkst. mokinių.

Iš viso Lietuvoje yra apie 2000 švietimo įstaigų ir 45 tūkst. jose dirbančių pedagogų.

Mokytojai žada laukti ministrės

Į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) trečiadienį atvykę keliasdešimt streikuojančių mokytojų sako, kad lauks ministrės Jurgitos Petrauskienės, o su kitais ministerijos atstovais nesiderės.

„Mes tarsimės tik su ministre. Mes lauksime. Ji turi būti darbo vietoje, ar neturi?“, – žurnalistams sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas.

„Gersime kavą“, – pareiškė jis, paklaustas, ką pedagogai veiks, kol J. Petrauskienės nebus ministerijoje.

Profsąjunga toliau kritikuoja Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį.

Ministerija skelbė, kad tie pasiūlymai praėjusią savaitę buvo parengti susitikus su A. Navicko ir kitų švietimo profsąjungų lyderiais, tačiau streikuojančios profsąjungos lyderis kaltina ŠMM neatsižvelgiant į jo reikalavimus.

Profsąjunga, be kitų dalykų, reikalauja didinti mokytojų algų koeficientus ar mažinti klases. Ji taip pat teigia, kad mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos per savaitę, iš kurių ne daugiau kaip 18 yra kontaktinių valandų.

Profesinė sąjunga teigia, kad mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją, o valandos etatui turi būti skaičiuojamos ne metams, o savaitei.

A. Navickas kaltino ministeriją sąmoningai vilkinant derybas.

„Nėra juokinga, nevyksta pamokos, tėvai nepatenkinti. Kiek galima laukti“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

„Aš tikiu sveiku protu ir netikiu, kad Vyriausybė yra mokinių priešas, mokytojų priešas“, – pridūrė jis.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražydas Kazakevičius žurnalistams tvirtino, jog sprendimai dėl profsąjungos reikalavimų galimi tik ketvirtadienį, kai vyks suplanuotos ministrės derybos su A. Navicko ir kitomis mokytojams atstovaujančiomis organizacijomis.

„Aš tai (trečiadienio įvykius – BNS) suprasčiau kaip pokalbį, dar kartą išklausant, kur dar yra papildomi neatitikimai“, – teigė viceministras.

Jis sakė, kad dalis A. Navicko profsąjungos reikalavimų atsispindi Švietimo ir mokslo ministerijos pernai pasirašytoje sutartyje su kitomis profesinėmis sąjungomis.

A. Navicko profsąjunga šios sutarties nepasirašė.

Dalies mokytojų streikai tęsiasi trečią savaitę.

ŠMM: streikuojantys mokytojai algų negaus

Streikuojantiems mokytojams darbo užmokestis nebus mokamas. Tai Eltai patvirtino švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

„Darbo kodekse numatyta, kad streikuojantiems asmenims darbo užmokestis už streiko laikotarpį nėra mokamas, nes tuo metu yra stabdomi darbo sutarties įsipareigojimai abiem šalims - darbuotojui nemokamas atlyginimas, bet darbuotojas taip pat neturi atlikti ir jokių sutartyje numatytų pareigų”, - komentavo A. Varanauskas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas žiniasklaidai yra sakęs, kad atlyginimo dalį, kurios darbuotojai netenka streiko metu, paprastai kompensuoja profesinė sąjunga. Jis taip pat buvo užsiminęs, kad ir Vyriausybė neturėtų būti tam abejinga.

Kaip skelbė ELTA, atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą.

Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei reakcija į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, - pabrėžė A. Navickas.

Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės.

Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.

ELTA primena LŠDPS inicijuoto streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų skaičių grupėse ir klasėse.

Pozicijos radikaliai priešingos

Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę - verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.

Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos.

S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.

„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. - ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, - sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras, Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.

„Su nė viena atskirai (profsąjunga. - ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. - ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.

„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, - sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.

Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, - aiškino A. Navickas.

Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.

„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, - kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.

„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, - kalbėjo LŠDPS lyderis.

LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.