Dirbs be pedagoginio išsilavinimo

Dar studijuodamas fiziką Mantas suprato, kad tai ne jo išsvajotas kelias. Mokslininko karjera baugino, o darbas laboratorijose nepasirodė toks žavus, kaip norėjosi. Tad Mantui beliko ieškoti kitos srities, kuri jam būtų įdomi ir galbūt pavyktų pritaikyti fizikos žinias.

„Vienas prasmingiausių dalykų, ką galėčiau veikti su savo žiniomis ir jas pritaikyti, būtų vaikams ir mokiniams“, – įsitikinęs Mantas.

Dabar Mantas – fizikos mokytojas. Šviesti vaikus apie fizikos formules jis važinėja iš Vilniaus į Lentvarį ir kol kas pirmi mokslo metai jo negąsdina.

Panaši istorija ir Simonos. Biochemiją baigusią vilnietę išskėstomis rankomis būtų priėmęs bet kuris tokių specialistų ieškantis verslas. Tačiau Simona susiviliojo mokytojos darbu.

„Mano pačios aistra yra biologija, gyvoji gamta. Norėjau šita meile gamtai užkrėsti ir mokinius“, – prisipažino Simona.

Jeigu žmogus yra pabaigęs matematiką, chemiją, tai jis gali pradėti dirbti mokykloje, neturėdamas pedagogo kvalifikacijos.

Šiuo metu į mokyklas atėję dirbti profesionalai iš kitų sričių – labiau išimtis nei taisyklė. Tačiau netrukus viskas gali apsiversti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija plečia galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo.

„Mums jau dabar trūksta mokytojų, ypač tam tikrose srityse – tikslieji mokslai, istorija, lietuvių kalba, literatūra. Artimiausiu metu jų trūks labai stipriai. Taigi mes nebegalime laukti“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerija praplečia sąrašą, pagal kurį bus galima dirbti mokytojais. Pavyzdžiui, biologijos nuo šiol galės mokyti ir medikas. Taip pat mažėja reikalavimų – pavyzdžiui, chemikas galės dirbti matematikos mokytoju, net jei tokių žinių ir neturi. Jam tereiks dirbti mokytoju ir tuo pačiu metu studijuoti matematiką. Chemikas, kuris jau šiek tiek turi matematikos žinių, studijose turės surinkti mažiau kreditų – ne 24, o 18.

„Jeigu žmogus yra pabaigęs matematiką, chemiją, turi 60 kreditų dalyko, tai jis šiandien gali pradėti dirbti mokykloje, neturėdamas pedagogo kvalifikacijos, bet tuo pačiu metu pradėdamas mokytis ir per dvejus metus jam yra reikalavimas įgyti pedagogo kvalifikaciją“, – aiškino J. Šiugždinienė.

Baiminamasi dėl švietimo lygio

Ar žmogus pakankamai kompetentingas dirbti mokytoju be pedagoginio išsilavinimo, galbūt net ir be dalykinio, turės nuspręsti mokyklos direktorius. Ministerija šios atsakomybės prisiimti nesiruošia.

Tas pasirengimas iš anksto, aiški kvalifikacija yra labai svarbi, kad mokytojas sugebėti vaikams perduoti to dalyko žinias.

„Jei kyla klausimų mokytojui, mes galime su juo padirbėti kartu. Visa tai galima išmokti – kaip struktūruoti savo pamoką, kaip bendrauti su mokiniais“, – komentavo Vilniaus Sietuvos progimnazijos direktorė Daina Valackienė.

Švietimo ekspertai baiminasi, kad kartelės nuleidimas gali pareikalauti daugiau valstybės lėšų, nei duoti realios naudos. Greitai įdarbinti be pedagoginio išsilavinimo, greitai iš mokyklų gali ir išsilakstyti.

„Ateina į mokyklas nepasirengę, neturintys praktinio pasirengimo. Jeigu jiems nėra duodama pakankamai pagalbos, jie labai greitai išeina, nes demotyvuojasi“, – kalbėjo VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė.

N. Putinaitė baiminosi, kad Lietuvoje gali nukristi ir švietimo lygis. Esą tą jau parodė amerikiečių pavyzdys.

„Amerikoje buvo tokių eksperimentų. Kai jie ieškojo mokytojų, priėmė bet ką ir pastebėjo, kad tas pasirengimas iš anksto, aiški kvalifikacija yra labai svarbi, kad mokytojas sugebėti vaikams perduoti to dalyko žinias“, – tvirtino N. Putinaitė.

Ministerija tikisi, kad palengvinus sąlygas per ateinančius dvejus metus pavyks pritraukti iki 800 mokytojų.