Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad nereaguoti į tokį mokytojų signalą būtų neatsakinga.

„Matydami tokį neracionalų lėšų panaudojimą švietimo sistemoje, kai viešieji pirkimai vyksta neskaidriai, rasti egzaminų vertinimui, tokiam atsakingam darbui, tų pinigų tikrai įmanoma“, – įsitikinęs A. Navickas. 

A. Monkevičius sako, kad egzaminai turėtų vykti sklandžiai.

„Biudžete tų lėšų nėra, bet mano pareiga yra surasti, kiek jų reikės.  Ir mes tą padarysime“, – pažadėjo jis. 

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė patvirtina, kad vertintojų darbo valanda įvertinta nuo keturių iki šešių eurų, o atskaičius mokesčius dar sumažėja. Bet ji problemos nemato ir žada, kad abiturientų egzaminų darbų vertintojų pritrūkus,  bus pasitelkiami progimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokytojai. 

„Norite pasakyti, kad progimnazijos ar pagrindinės mokyklos mokytojas yra žemesnė kompetencijos?“ – klausė ji. 

Nuo šių metų dauguma valstybinių egzaminų, išskyrus matematikos,  geografijos, istorijos, prancūzų, rusų bei vokiečių kalbų rašymo dalis, bus vertinami nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad dauguma mokytojų nebebus komandiruojami savaitei egzaminų darbų taisyti į vertinimo centrus, kai ten dirbant jiems skaičiuojami ir komandiruotpinigiai ir atlyginimas. 

Tai mokytojai taip pat nurodo, kaip priežastį, kodėl jie atsisako papildomo darbo ir uždarbio – tai jiems reiškia darbą po darbo. Ir ne šiaip darbą, o  valstybinių egzaminų darbų vertinimą, kurių rezultatai nulemia mokinius akademinius likimus ir ateitį. Mokytojai sako, kad per didelis krūvis trukdys  kokybiškai darbus įvertinti.

Brandos egzaminai šiemet organizuojami nuo balandžio pabaigos iki birželio 20-osios.