Pandemija – ne masinė katastrofa

Anot M. Grigaičio, karantinas neturėjo sukelti masinės katastrofos švietimui. „Sunku prognozuoti iš tikro, labai skiriasi kontekstai. Bent jau viešojoje erdvėje, sprendžiant iš komentarų, tai vieniems labai trukdė nuosekliai ir sistemingai mokytis, buvo nusiskundimų ir mokyklos politika, ir mokymo metodais, kitos mokyklos labai džiaugėsi ir labai gyrėsi, kad joms pavyko susidoroti su pandemija. Tai, mano galva, kažkokios teminės spragos arba masinės katastrofos tikrai neturėtų būti. Vis tiek daugmaž per praėjusius metus mokytojai ir mokiniai perėmė tą nuotolinio mokymosi sistemą. Ir tai buvo iššūkis, su kuriuo reikėjo susitvarkyti mums visiems. Aš negalvoju, kad turėtų būti kažkokia masinė katastrofa ir bus labai individualus poveikis, kiekvienam mokiniui konkrečiai“, – sakė mokytojas.

Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.

„Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika. Pavyzdžiui, pernai tikrai buvo keistas sprendimas įdėti į egzaminą autorius, kurie pagal programą buvo paskutiniai. Šiemet šios klaidos nepadaryta. Tai čia jau reikėtų klausti, ar čia buvo apmąstytas strategiškai sprendimas, ar tiesiog taip atsitiko. Mano galva, temos buvo geros, bet jos nebuvo banalios ir trivialios, kad galėtum parašyti bet ką ir puikiai išlaikytum egzaminą. Jos suteikia galimybę parodyti tiek įgytas žinias, tiek aukštesniuosius samprotavimo ir analizės gebėjimus. Tai temos tikrai buvo geros ir aš tų temų formuluočių nesiečiau su pačia pandemine situacija“, – kalbėjo M. Grigaitis.

Pašnekovo nuomone, lietuvių kalbos egzaminas buvo skirtas visiems – ir gerai, ir prastai besimokantiems: „Aš sakyčiau, kad jis skirtas visiems. Tie, kurie sunkiau mokosi, turės neblogą galimybę tiesiog išsilaikyti egzaminą. Nes temas suprasti tikrai nebuvo sudėtinga. Bet kad gautum aukštesnius balus, visada reikia parodyti aukštesnę mąstymo kokybę. Nebuvo taip, kad tiesiogiai tie kūriniai pažodžiui gali būti susieti su ta tema. Vis tiek reikėjo samprotauti, reikėjo išmąstyti. Tai viskas labai priklausys nuo individualaus mokinio“.

Egzamino vertinimas – problemiškas

„Mačiau, kad mokiniai labai optimistiškai nusiteikę. Tai tikėkimės, kad tas optimizmas yra pagrįstas ir kad iš tiesų jie gebėjo tiek samprotauti, tiek analizuoti literatūrą ir dar nepamiršo raštingumo, nes tas mūsų vertinimas yra labai kompleksinis. Vertinimo instrukcija yra problemiška, ten kriterijų yra per daug. Ir pagal dabartinę sistemą, raštingumas irgi nemažai vertinimo sudaro. Jeigu mokinys išlaikė raštingumo lygį, jeigu išlaikė samprotavimo ir analizės atitinkamai aukštą lygį, tai tada jis gali tikėtis gerų rezultatų. Bet jeigu nors vienas iš šitų elementų sušlubavo, tai tada galima tikėtis gal ne tokių gerų rezultatų, bet aš manau, kad neturėtų būti taip, kaip praeitais metais su matematika, – masinis neišlaikymas“, – teigė mokytojas.

Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Daug kas priklauso ir nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.

„Aš galvoju, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminas neturėtų pagausinti mūsų emigrantų skaičiaus. Kitaip sakant, šitas egzaminas tikrai yra probleminis, keistinas, mes tą suprantam, bet su šiomis temomis tikrai buvo galima susidoroti ir jau mokiniams teks prisiimti atsakomybę patiems ir šitoje situacijoje nedarni sistema nebus kalta, jeigu bus kažkokie neišlaikymo atvejai“, – sakė M. Grigaitis.

Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika.

Paklaustas, kaip abiturientai įprastai išlaiko šį egzaminą, M. Grigaitis sakė: „Šiaip prastai išlaiko. Reikėtų pastebėti, kad vidurkis yra tik 54 balai. Didžioji dalis abiturientų išlaiko pakankamai prastai, surenka prastus balus. Žvelgdami iš dešimties metų perspektyvos, mes galime sakyti, kad yra ir sisteminė spraga, sisteminės bėdos: pirmas dalykas – programos apimtys, nes reikia išmokti 36 autorius, ir tai yra apie 200 kūrinių. Tai kuris čia iš mūsų dabar tuos 200 kūrinių puikiai išmoko, kai mokosi dar šešis papildomus dalykus? Kitas dalykas – vertinimo instrukcija yra labai subjektyvi, nėra parengtos normalios rašymo metodikos. Vertinimo instrukcija yra rašinio rašymo nurodymai ir kartu vertinimo nurodymai. Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo. Egzamino programa, t. y. pats rašinio žanras ir kartu mokymosi programa, yra tokia išsami, kad net rimti mokslo daktarai visų šitų autorių išsamiai neišmano. O mes norime, kad abiturientai juos išmanytų. Tai žvelgiant į tuos 54 balus, programos apimtys turėtų būti gerokai mažinamos. Kitas dalykas – raštingumas, bet raštingumui nelieka pamokų, o tai irgi yra bent 35 procentai viso šito egzamino. Tai iš tokių detalių ir susideda tokie maži balai“.