Ministras teigia, kad didžioji lėšų dalis koronaviruso padariniams šalinti švietimo sektoriuje buvo skirta infrastruktūrai, nes, pasak jo, šie pinigai skirti ne tik švietimo srities problemoms spręsti, bet ir ekonomikai gaivinti bei naujoms darbo vietoms kurti.

Aiškindamas kritikuojamą Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, ministras teigia, kad tai nėra „betonas kažkur pro šalį“, bet švietimo sektoriui reikalinga infrastruktūros plėtra.

„(Vyriausybei – ELTA) pavyko vykdyti įsipareigojimus Ne ik gydytojams, bet ir mokytojams bei kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams buvo garantuojamas darbo užmokestis per prastovų arba atostogų mechanizmą, užtikrinant, kad jie neprarastų pajamų“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad lėšos švietimo įstaigų infrastruktūrai nėra tiesiogiai skirtos iš švietimo biudžeto.

„Buvo skirtos lėšos, kad būtų galima jas panaudoti ekonomikai gaivinti, sustiprinti ir neprarasti darbo vietų, bet priešingai, kad žmonės grįžtų į jas, užsidirbtų. Ir buvo skiriamos lėšos tokiems projektams, kurie yra susiję su infrastruktūros plėtra. Įvairiems sektoriams peržiūrėti savo infrastruktūros projektus, tarp jų ir švietimo“, – teigė A. Monkevičius.

Ministras akcentuoja, kad lėšos skirtos infrastruktūros projektams, kurie yra susiję su mokyklomis, su universitetais, laboratorijomis, bendrabučiais, stadionais, aikštynais, kurių, pasak ministro, reikia ir savivaldybėms, ir švietimo įstaigoms. A. Monkevičiaus teigimu, lėšas buvo pasiūlyta investuoti būtent į tuos infrastruktūrinius projektus, iki kurių pabaigos trūksta labai nedaug.

„Tai nėra betonas kažkur pro šalį, tai yra sąlygos tiems patiems mokytojams, mokslininkams, tyrėjams, pedagogams, sportininkams. Tarp jų yra tokie dalykai kaip studentų bendrabučiai, laboratorijos, geltonieji autobusiukai, kompiuteriai mokytojams“, – tikino ministras.

„Opozicija visada turi rasti kažkokių kabliukų priekaištauti, bet visa tai yra skaidru, labai aišku, matoma, ne karta aptarti ir kriterijai, ir kam lėšos teko. Niekur nėra nereikalingai išleistos lėšos, visur tai yra objektai, kurie švietimui labai svarbūs“, – teigė jis.

Niekur nėra nereikalingai išleistos lėšos, visur tai yra objektai, kurie švietimui labai svarbūs.

A . Monkevičius akcentuoja, kad papildomai ženklią suma lėšų planuojama skirti ir pedagogams, moksliniams tyrimas, ir inovaciniams centrams.

„Ženklios sumos bus skiriamos ir tiems patiems įvairių grandžių pedagogams, taip pat moksliniams tyrimams, inovaciniams centrams – per 270 mln. dar papildomai per tam tikrą laikotarpį“, – teigė A. Monkevičius.

„Visa tai dabar yra labai intensyviai projektuojama ir tai taip pat bus panaudota siekiant ne tik įveikti COVID-19 pasekmes, bet ir suteikti impulsą, persitvarkyti inovatyvios ekonomikos, skaitmenizavimo, naujų įgūdžių, kurie leistų greičiau kurti gerovę šalyje, link“, – pridūrė jis.

Vyriausybės sprendimas iš beveik 94 mln. eurų, numatytų koronaviruso sukeltiems padariniams švietimo sektoriuje malšinti, didelę lėšų dalį skirti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui, sulaukė opozicijos kritikos. Konservatorius Vytautas Juozapaitis Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teiravosi, ar iš švietimo sektoriui skirtų lėšų, kurios, pasak politiko, išskirtinai skirtos statyboms ir infrastruktūros gerinimui, bent vienas euras yra skirtas darbuotojų atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ŠMK posėdyje teigė, kad priekaištai Vyriausybei dėl lėšų, skirtų švietimo sektoriui, paskirstymo yra pagrįsti, nes „ciniškesnis žmogus pasakytų, kad liūto dalis išeina ne švietimui, o statyboms“.

Savo ruožtu A. Monkevičius akcentavo, kad sprendimas dalį lėšų skirti infrastruktūrai padėjo suderinti tiek švietimo poreikius, tiek sukūrė darbo vietų statybos sektoriuje.