ŠMM numato, kad stojant į aukštąsias mokyklas 30 proc. kaupiamojo konkursinio balo sudarys paskutinių klasių pažymių vidurkis, 10 proc. baigiamojo darbo vertinimas, o egzaminų įvertinimai - 60 proc.

MOSTA vertinimu, toks pokytis yra per daug drastiškas ir gali turėti neigiamų padarinių mokymosi aplinkai ir berniukų galimybėms siekti aukštojo mokslo.

Tyrėjų vykdytos pedagogų apklausos atskleidžia, kad mokytojai santykius su mokinių tėvais laiko labiausiai problemiškais mokyklos bendruomenėje. MOSTA analitikų teigimu, mokytojų ir tėvų santykių gerinimui kelią gali užkirsti planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai - į konkursinio balo sandarą įtraukti ir 11-12 klasių pažymių vidurkius.

„Tinkamai nepasiruošus tokiam pokyčiui jis gali daryti neigiamą įtaką mokytojų darbo sąlygoms. Ne tik mokytojų ir tėvų, tačiau ir mokytojų santykiams su mokiniais, kuriuos mokytojai šiuo metu vertina labai teigiamai. Pavyzdžiui, mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, kadangi jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne. Spaudimą mokytojams gali daryti ir mokyklų administracija, norėdama įtikti mokinių tėvams ir taip palaikyti gerus santykius su bendruomene, tikėdamasi į mokyklą pritraukti daugiau mokinių ir jų atnešamų mokinio krepšelio lėšų“, - teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, kadangi jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne.

MOSTA skaičiuoja, kad metinių pažymių vidurkių svarbos padidinimas dar labiau sumažintų berniukų galimybes įstoti į kai kurias populiariausias studijų programas, tokias kaip medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai ir kt.

Nagrinėjant dešimties brandos egzaminų rezultatus matyti, kad penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės. Metinių pažymių analizė atskleidžia, kad pagal šiuos vertinimus berniukai nusileido mergaitėms visuose 10 dalykų. Ryškiausi skirtumai matomi nagrinėjant informacinių technologijų, biologijos, rusų kalbos, fizikos bei lietuvių kalbos ir literatūros metinius pažymių vidurkius - mergaičių metiniai pažymiai aukštesni už berniukų daugiau nei 10 proc.

„Tokius skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykliniai pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, tačiau ir tokius būdo bruožus kaip disciplinuotumas ar drausmingumas. Vidinė disciplina mokytis ar siekti kitų tikslų svarbi ir universitete, todėl, iš viena vertus, gerai, kad į tai atsižvelgiama. Kita vertus, drausmingumas gali reikšti ir taisyklių laikymąsi jų nekvestionuojant, aklai paklūstant nurodymams, o aukštajame moksle turėtų mokytis žmonės, gebantys kritiškai žvelgti į juos supančią aplinką“, - nurodo G. Jakštas.

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad kaupiamasis balas dabartinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką galėtų pakeisti per artimiausius dvejus metus.

G. Jakšto teigimu, tokį pokytį įgyvendinus per greitai, nespėjus įdiegti mechanizmų, kurie leistų užtikrinti mokyklose rašomų pažymių objektyvumą, gali nukentėti studijų kokybė, kadangi į aukštąsias mokyklas įstos nebūtinai geriausiai studijoms pasirengę abiturientai.

„Šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, kad mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matome, kad moksleiviai, kurie mokėsi istoriją ar geografiją A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Kalbėdami apie tokius atvejus omenyje nebūtinai turime regionų ar provincijos mokyklas. Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o tarp tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo tris kartus mažiau mokinių“, - lygino G. Jakštas.

Analitiko teigimu, yra ir tokių mokyklų, kuriose visiems nelaikantiems, pavyzdžiui, istorijos egzamino, išvedami 10-ukai. Taigi mokinių pasiekimai ne visuomet vertinami objektyviai, ypač, kai jų vertinimas nebus palyginamas su egzamino rezultatais ir mokinys nestudijuos šios disciplinos universitete.

MOSTA jau ne vienerius metus siūlo mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą stojant į aukštąsias mokyklas, tačiau šiuo metu planuojamą stojimo tvarkos pokytį vadina pernelyg drastišku. Viena priežasčių, kodėl vertėtų tobulinti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą, yra ta, kad viso svorio sukoncentravimas į egzaminus ypač apsunkina moksleivių iš socialiai pažeidžiamų šeimų galimybes siekti aukštojo mokslo.

„Nepasiturinčių šeimų moksleivių metiniai pažymiai nuo bendraamžių iš labiau pasiturinčių šeimų atsilieka mažiau nei jų egzaminų rezultatai. Todėl konkursinio balo sudaryme suteikus didesnį svorį metiniams pažymiams, tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų“, - sako G. Jakštas. Vis dėlto, analitiko teigimu, nėra aišku, ar mokykliniai vidurkiai pakankamai gerai atspindi moksleivio galimybes studijuoti aukštajame moksle ir ar jų svarbos padidinimas nepakenks studijų kokybei. „Šiuo metu vos trečdalis dėstytojų sutinka su teiginiu, kad vidurinis išsilavinimas suteikia gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų studijuoti aukštojoje mokykloje. Nėra aišku, ar metinių pažymių vidurkių įtraukimas į konkursinio balo sandarą nesudarys prielaidų studijų kokybės mažėjimui“, - teigia G. Jakštas.

Analitiko teigimu, sistema per dvejus metus tokiam radikaliam pokyčiui pasirengti ir kontrolės mechanizmų įdiegti nespės. Jis siūlo prie naujovių pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.

„Vėliau galėtų būti atliekami tyrimai, ar pokytis atnešė pozityvių rezultatų, nedarė neigiamos įtakos studijų kokybei ir aukštos konkurencijos programų prieinamumui berniukams, ir tik tuomet, matant teigiamus poslinkius, vidurkių svarba galėtų būti didinama“, - sako G. Jakštas.

G. Jakštas atkreipia dėmesį ir į stojančiųjų motyvacijos vertinimo svarbą. Tiek studentai, tiek dėstytojai motyvaciją išskiria kaip svarbiausią aspektą norint pasirengti aukštojo mokslo studijoms.

Straipsnyje remiamasi MOSTA suinteresuotų šalių apklausų, kuriose dalyvavo 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai, rezultatais bei skaičiavimais, atliktais naudojant 2017 m. abiturientų laidos duomenimis.