Informacinis stendas skirtas Musninkų valsčiuje gyvenusiems ir nacių okupacijos metais Pivonijos miške nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti.

Stendas spalio pabaigoje įrengtas A. Petrulio aikštėje prie pėsčiųjų tako, priešais Musninkų Švč. Trejybės bažnyčią, netoli Musninkų seniūnijos pastato.

Pirmieji žydai Musninkuose apsigyveno XVIII amžiaus pirmoje pusėje. Musninkų valsčiaus savivaldybės duomenimis, 1941 metų liepą valsčiuje gyveno maždaug 143 žydai, tačiau yra duomenų, leidžiančių manyti, kad žydų skaičius galėjo būti ir didesnis, sakoma LGGRTC pranešime.

Musninkų miestelyje buvo dveji žydų maldos namai – sinagoga ir Beth-Midrash, t. y. vieta, kur studijuojama Tora, taip pat hebrajų keturmetė pradžios mokykla, biblioteka.

Nuo įsikūrimo pradžios iki Lietuvos okupacijos ir aneksijos 1940 metų vasarą, kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žydai daugiausia vertėsi amatais ir prekyba, taip pat užsiėmė sodininkyste, daržininkyste.

Vokiečių kariuomenė Musninkus užėmė 1941 metų birželio 24 dienos vakarą. Ukmergės apskrityje gyvenę žydai pradėti persekioti nuo pirmųjų okupacijos dienų, o 1941 metų rugpjūčio 27 dieną policija ir pagalbinės policijos nariai išvarė Musninkų žydus iš namų: moterys su vaikais nuvežtos į Vaitkuškio dvarą prie Ukmergės, vyrai – į Ukmergės kalėjimą.

Egzekucija įvykdyta 1941 metų rugsėjo 5 dieną. Apie 1,5 km nuo Vaitkuškio dvaro Pivonijos miške buvo iškasti keli grioviai, iš pradžių sušaudyti vyrai, o po to – iš dvaro atvarytos moterys ir vaikai.

Vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vado SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio ataskaitoje nurodyta, kad tą dieną Pivonijos miške nužudyti 4709 Ukmergės miesto ir apskrities, taip pat Musninkų valsčiaus, žydai: 1123 vyrai, 1849 moterys ir 1737 vaikai.

Po 1941 metų rugsėjo 5 dienos žudynių Ukmergės apskrityje žydų nebeliko. Tarp nužudytųjų galėjo būti apie 180 žydų iš Musninkų.